V.Grubliauskas teigė, kad buvo atidžiai analizuojamas Vyriausybės nutarimas, kaip teks gyventi po liepos 1-osios, kai bus atšauktas karantinas, bet šalyje toliau galios ekstremali situacija.
Nori sąlygų kaip per Jonines
„Smulkiajam verslui tas atlaisvinimas labiau butaforinis. Metus laukę, kol galės prekiauti mugėse, jie dabar sužino, kad to padaryti negalės“, – kalbėjo V.Grubliauskas.
Anot jo, sunku įsivaizduoti Jūros šventę be mugės su tautinio paveldo maisto produktais, laikinomis kavinėmis. „Joninių paketas parodė, kad Vyriausybė gali priimti racionalius sprendimus. Klaipėda, būdama vasaros renginių sostinė, susiduria kasdien su klausimais, kaip tos šventės gali būti rengiamos. Nesinori, kad iš Jūros šventės liktų parodija. Tačiau aš nesakau, kad dabar nusimetame kaukes ir pamirštame visus ribojimus. Jokiu būdu! Tačiau tos pačios Joninės parodė, kad galima švęsti saugiai“, – 15min kalbėjo uostamiesčio meras.
Jis pranešė ketinantis kreiptis į premjerę Ingridą Šimonytę su prašymu peržiūrėti, kaip būtų galima organizuoti prekybą maistu tokiose didelėse šventėse.
V.Grubliausko teigimu, pajūryje, kur kone kas savaitę vyksta festivaliai, laikytis Vyriausybės sprendimų – sudėtinga.
„Kad po to nebūtų Jūros šventės maršo“, – juokavo meras V.Grubliauskas.
„Tai išskaidytų srautus“
Neseniai viešajai įstaigai „Klaipėdos šventės“, kuri ir organizuoja Jūros šventę, vadovauti ėmęs Liutauras Galinis teigė, kad sudėtinga įsivaizduoti, kaip atrodytų ši šventė, jei svečiai negalėtų įsigyti užkandžių.
„Greičiausiai tos kavinės prie Danės upės, kurios ir taip pilnos, būtų perpildytos, žmonės būriuotųsi laukdami, kol pateks. Kalbant apie saugų atstumą ar srautų suvaldymą, akivaizdu, kad šie svarbūs dalykai nebūtų suvaldomi, ką galime pastebėti ir dabar. Pasižiūrėkime, kaip atrodo kavinės Palangoje bei Šventojoje šiuo laikotarpiu. Eilės būtų ir parduotuvėse senamiestyje. Įstaiga rūpinsis apsaugos darbuotojais, tačiau nepamirškime, jog tai renginys, o ne kavinė, tad ir kiek apsaugos bebūtų – suvaldyti eiles prie esamų kavinių būtų sudėtinga, o gal ir neįmanoma – nes svarbiausias uždavinys užtikrinti saugumą Jūros šventės teritorijoje. Manau, kad leidimas prekiauti maistu padėtų išskaidyti srautus ir būtų kur kas saugesnis sprendimas, nei palikti veikti tik esančias maitinimo įstaigas“, – kalbėjo L.Galinis.
Paprastai Jūros šventės mugėje būna apie 660 prekeivių. Apie penkiasdešimt jų prekiauja maisto produktais: kepiniais, saldėsiais, rūkyta žuvimi, mėsa, sūriais. Tiltų gatvėje įprastai atidaroma maistu prekiaujančių mobiliųjų kavinių alėja. Jų būna kiek daugiau nei dvidešimt. Įvairiose šventės vietose dar atveriama apie dvidešimt laikinų kavinių.
„Bandžiau šį Vyriausybės sprendimą įvertinti logiškai. Daugelis paplūdimio kavinių taip pat yra laikini statiniai, tačiau jos dirbti gali be jokių apribojimų. Eilės būna – kas lankėsi pastaruoju metu pajūryje, tą puikiai galėjo pastebėti. Kuo jos skiriasi nuo mugės kavinių? Tik laikotarpiu, kuriuo dirba. Akivaizdu, kad taikomi dvigubi standartai“, – pastebėjo „Klaipėdos švenčių“ vadovas.
