Paskutiniosioms kompensacijoms reikalingų 2,38 mln. litų laukiama trečius metus. Uostamiesčio savivaldybė neturi juridinio pagrindo skirti šių lėšų: Klaipėdos LEZ yra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, žemė iš čia gyvenančių privačių asmenų paimama valstybės naudai, todėl finansavimas turi būti numatytas valstybės biudžete.
2010-aisiais šalies Vyriausybei patvirtinus Gyventojų iškeldinimo iš Klaipėdos LEZ programą, Klaipėdos miesto savivaldybė nesyk akcentavo šią padėtį prašydama Ūkio ir Finansų ministerijų skirti trūkstamą sumą 2011, 2012, 2013 metais.
Šių metų birželį į Prezidentę kreipęsi lypkiškiai išreiškė nerimą, kad, nepaisant aukščiausių valdžios atstovų pažadų, jie ir toliau gyvena Klaipėdos LEZ teritorijoje, kurioje gausėja įmonių.
Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas nurodo, kad jų teritorijoje neturi būti gyventojų, tad užsitęsęs lypkiškių iškeldinimo iš Klaipėdos LEZ procesas prasilenkia su teisės normomis.
„Susiklostė netoleruotina situacija: dėl biurokratinio neatsakingumo kenčia mūsų miesto žmonės, daroma žala valstybinės reikšmės projekto eigai bei visos šalies įvaizdžiui. Valstybės vardu duoti pažadai turi būti ištesėti“, – teigia Klaipėdos meras. Jis primygtinai prašo aukščiausių šalies vadovų numatyti trūkstamą sumą kompensacijoms kitų metų valstybės biudžete.
Klaipėdos LEZ įstatymu įsteigta 1996-aisiais. Tuomet pradėtas gvildenti ir gyventojų iškeldinimo iš jos teritorijos, kuri aprėpė Lypkių bei Švepelių kaimus, klausimas. 27 gyventojų iškeldinimas kainavo apie 19 mln. Lt. Lėšas kompensacijoms skyrė valstybė bei LEZ termofikacinę elektrinę pastačiusi bendrovė „Fortum Heat Lietuva“.
