Su Uosto direkcijos vadovu Algiu Lataku susitikęs Klaipėdos meras aptarė naujausią informaciją. Vertindamas vakar dieną vykusius taršos likvidavimo darbus, meras Vytautas Grubliauskas akcentavo, kad koordinavimo algoritmų tobulinimui vietos dar yra.
„Šiai minutei dar nėra aiški nei teršalų kilmė, nei tikslus jų kiekis. Tačiau bet kuriuo atveju tai buvo rimtas išbandymas visoms institucijoms. Nors visos struktūros veikė koordinuotai, nesklandumų tam tikrose grandyse būta ir iš to reikia daryti rimtas pamokas. Visų pirma pasigendu gerokai didesnio operatyvumo iš aplinkosauginių institucijų. Vienas iš neatsakytų klausimų – kodėl nebuvo leista naudoti valstybės rezerve uosto privalomai sukauptų detergentų, skirtų teršalų išskaidymui. Tai būtų leidę gerokai operatyviau surinkti teršalus. Tuo skundėsi ir ugniagesiai gelbėtojai, ir uostas. Vakar vyko ir tam tikra diskusija, kada turi įsijungti kariuomenės pajėgos, kada Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kiek ir kokiu atveju gali padėti tarpininkauti Savivaldybės specialistai. Dėl pilno suderinamumo dar yra kur tobulėti“, – sakė Klaipėdos meras.
Vienas iš neatsakytų klausimų – kodėl nebuvo leista naudoti valstybės rezerve uosto privalomai sukauptų detergentų, skirtų teršalų išskaidymui.
Anot mero, raudona vėliava Klaipėdos paplūdimiuose iškelta tam, kad būtų galima įsitikinti, jog vandens kokybė atitinka keliamus reikalavimus, tačiau tyrimų sparta, anot mero, turėtų būti didesnė.
„Tyrimai vežami į Kauną, jiems skiriama kone savaitė – 4-5 dienos. Tai tikrai ne tie terminai, kada ekstremaliais atvejais reikia žinoti realią situaciją. Manau, kad aplinkosauginėje grandyje operatyvumo galėtų ir turėtų būti gerokai daugiau. Ekstremaliose situacijose visos institucijos turi veikti ekstremaliais terminais“, – pabrėžia meras.
Aptarta tarši krova
Meras su Uosto direkcijos vadovu aptarė ir amonio nitrato krovą Klaipėdos uoste. Meras akcentavo, kad visuomenei turi būti aiškiai atsakyta į visus klausimus.
„Susitikimo metu man buvo pateikta daugiau informacijos apie situaciją – Klaipėdos uoste yra 5 bendrovės, kurios krauna šias medžiagas, per metus perkraunama apie pusę mln. tonų. Didžiausia dalis kraunama KLASCO terminale, kur šios trąšos dažniausiai atvežamos geležinkeliais iš „Achemos grupės“. Buvau patikintas uosto vadovo, kad kiekviena bendrovė turi saugos ataskaitas, kurias tikrina 14 institucijų. Paprašiau uosto vadovo pasidomėti galimybe, kuri buvo anksčiau, kad visos šios saugumo ataskaitos būtų viešos ir prieinamos miesto bendruomenei. Taip pat buvau užtikrintas, kad kalbos apie ilgalaikį sandėliavimą nėra, tačiau bet kokiu atveju tokia krova yra tam tikras rizikos faktorius, kurį privalo suvaldyti visos kompanijos. Kartu reikalingas sutelktas tiek Uosto direkcijos, tiek aplinkosaugininkų dėmesys – turi būti stebima, kontroliuojama ir esant reikalui užkardomi bet kokie rizikos faktoriai. Taip pat labai svarbu, kad Uosto direkcija, o ypatingai krovos kompanijos aiškiai ir nedviprasmiškai visuomenei atsakytų į visus klausimus, kad nekiltų nė menkiausios abejonės. Turi būti pateikta aiškiai suprantama, faktais ir skaičiais grįsta informacija“, – sakė meras.
Susitikimo metu dar kartą akcentuota ir uoste kalamų polių keliamo triukšmo problematika.
„Džiugu, kad Uosto direkcija sureagavo tiek į bendruomenės lūkesčius, tiek į mano prašymą dėl statybos darbų, kurie vyko ir tebevyksta uoste. Susitikimo metu dar kartą paprašiau uosto vadovo, kad darbus atliekantiems rangovams būtų labai aiškiai įvardijama, jog nepaisant to, kad leidimai darbams yra duoti, griežtas darbų grafiko laikymasis turi būti užtikrintas, kaip ir nuolatinė kontrolė. Miestiečių gyvenimo kokybė yra pirmasis prioritetas, gerokai aukštesnis negu bet kokie plėtros ir infrastruktūros gerinimo darbai uoste“, – teigia meras.
