„Įsteigus mobilius punktus kiekvienoje savivaldybėje, palengvėtų darbas ne tik Klaipėdos mobiliajame punkte. Gerokai patogiau būtų ir tų savivaldybių gyventojams, kuriems dabar dažnu atveju dėl tyrimo tenka važiuoti iki Klaipėdos. Kad kitose savivaldybėse šie punktai reikalingi, rodo ir Klaipėdos punkte aptarnautų asmenų statistika – tik 50 procentų čia apsilankiusių asmenų yra klaipėdiečiai. Be to, tikėtina, kad dėl nemažo atstumo dar ne visi aplinkinių rajonų gyventojai turi galimybę atvykti į Klaipėdos mobilų punktą, todėl rajonuose didėja COVID-19 ligos plitimo rizika. Kitas aspektas – punkto išlaikymo kaštai, kurie dabar gula vien ant klaipėdiečių pečių, nors punktas aptarnauja ir kitų savivaldybių gyventojus“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Mero kreipimesi į Sveikatos apsaugos ministrą nurodoma, kad daugiau didinti mobilaus punkto pamainų skaičiaus Klaipėdos miestas neturi galimybių, nes jau išseko mobiliame punkte dirbantys žmogiškieji resursai. Anot mero, akivaizdu, kad mobilūs punktai savo veiklą turės vykdyti dar ilgai, o veiklos apimtys tik didės, todėl būtina skubos tvarka spręsti, kaip efektyvinti punktų veiklą. Klaipėdos miesto siūlomos alternatyvos – teisės aktais įpareigoti kiekvieną savivaldybę įsteigti savo mobilų punktą ir aptarnauti savo savivaldybės gyventojus arba teisės aktais įpareigoti regioniniam punktui priskirtas savivaldybes pasirašyti bendradarbiavimo sutartis, įsipareigojant prisidėti prie punkto veiklos žmogiškaisiais ir kitais resursais.
Kreipimasis Sveikatos apsaugos ministrui išsiųstas pirmadienį.
