Kaip prašoma pranešime spaudai, siekdamas išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria uostamiesčio gydymo įstaigos, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas į pasitarimą sukvietė didžiausių mieste stacionarias gydymo paslaugas teikiančių įstaigų – universitetinės, Respublikinės, Jūrininkų ir Vaikų ligoninių – vadovus. Nors yra skirtingo pavaldumo, šios įstaigos išgyvena tuos pačius sunkumus, todėl miesto vadovas mato būtinybę juos spręsti kompleksiškai.
„Matome, kad yra nemažai klausimų, kurie jeigu ne šiandien, tai rytoj kels didelį galvos skausmą. Jeigu bandysime išplaukti po vieną, tai turbūt nuskęsime visi. Bet jei pečius surems visos grandys, tame tarpe – ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, ir privačios medicinos įstaigos, ir stacionarai galimybių valdyti procesą yra tikrai daugiau, kitu atveju tapsime to nevaldomo proceso įkaitais“, – sakė Klaipėdos miesto meras V.Grubliauskas, patikinęs, kad savivaldybė dės visas pastangas, išryškinant problemas ir padedant jas spręsti.
Visoms uostamiesčio ligoninėms yra keliami vienodi Lietuvos teisės aktų reikalavimai, kad pacientai neliktų be jiems reikalingų paslaugų ir visos jos susiduria su panašiais iššūkiais, kuriems ruoštis reikia jau dabar: jaučiamas didelis apsaugos priemonių (ypač – vienkartinių pirštinių ir chalatų), kuriomis gydymo įstaigos įpareigotos apsirūpinti pačios, poreikis, prognozuojama, kad jau netrukus gali pritrūkti reagentų, skirtų COVID-19 testavimui. Įstaigos privalo pačios iš savo resursų įsigyti ir kitų priemonių tinkamai higienai palaikyti, infekcijų kontrolei užtikrinti, todėl ligoninės yra priverstos žmogiškuosius ir finansinius resursus nukreipti ir jų paieškai rinkoje.
Viešoje erdvėje neretai pasigirsta priekaištų, kad sunku ar išvis neįmanoma patekti pas reikiamus gydytojus.
Visų pasitarime dalyvavusių miesto ligoninių vadovai patikino, jog įstaigos dirba maksimaliais režimais ir, norėdamos nepažeisti Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimų, pacientų priima tiek, kiek tik gali jų priimti. Tačiau jos turi laikytis privalomų reikalavimų (dėl atstumo, paciento priėmimo vietos dezinfekavimo ir kt.), todėl per tą patį laiką dabar priima mažiau pacientų negu iki koronaviruso pandemijos šalyje paskelbimo. Stacionarios gydymo įstaigos pačios finansiškai yra suinteresuotos priimti kuo daugiau pacientų, nes kiekvieną mėnesį už nesuteiktas paslaugas jos praranda finansavimą – vidutiniškai 150 – 200 tūkst. eurų per mėnesį. Universitetinė ligoninė, be kita ko, turi laikyti rezervą – 90 laisvų lovų, kurios reikalui esant būtų skirtos pacientams, kuriems diagnozuotas COVID-19.
Problemų yra ir daugiau: nuolat stringanti arba išvis neveikianti e. sveikata sistema, sąmoningumo stokojantys pacientai (tokie, kurie iš anksto užsiregistruoja vizitams pas gydytoją ir neatvyksta, taip atimdami galimybę kitam pacientui, o gydytojus verčiantys laukti tuščiai),
Ligoninių administracijoms rūpesčių kelia ir finansinių klausimų įstaigos viduje subalansavimas. Iki šiol nė viena iš uostamiesčio ligoninė nėra gavusi žadėtų SAM ir Vyriausybės kompensacijų už įsigytas asmens apsaugos priemones, pirktas karantino metu.
Artimiausiu metu tokie pasitarimai planuojami su pirminės sveikatos priežiūros centrų, paskui – privačių medicinos įstaigų vadovais. Tikslas – išsiaiškinti situaciją, esamas problemas ir ieškoti galimų sprendimo būdų.