„Vėtrungės“ gimnazijos ekologinės universitetinės klasės auklėtiniai tvarkė plotą Šiaurės prospekte, netoli valstybės įmonės „Regitra“.
Per kelerius metus japoninis pelėvirkštis čia spėjo gerokai išsikeroti ir užimti keliasdešimties kvadratinių metrų plotą. Moksleiviai teigė, kad laužyti žolinio augalo stiebus nėra sudėtinga ir daug jėgų nereikia.
„Lyg pyragą pjaustytum“, – juokėsi gimnazistas Lukas.
Sutvarkyti teritoriją gimnazistams prireikė kelių valandų.
Atželia itin greitai
„Vėtrungės“ gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė Indrė Venskuvienė pasakojo, kad ši mokymo įstaiga jau ne vienerius metus rūpinasi būtent šio invazinio augalo tyrinėjimu ir šalinimu.
Japoninis pelėvirkštis Klaipėdoje itin išsikerojęs Danės pakrantėse, prie Joniškės kapinių.
Apie japoninį pelėvirkštį
- Tai rūgtinių šeimos stambus žolinis augalas, kilęs iš Rytų Azijos.
- Tai daugiametis augalas, galintis išaugti iki 3-4 metrų aukščio, tvirtu stiebu.
- Žydi vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje. Dažniausiai auga pakrantėse, pakelėse, dykrose, sudaro tankius sąžalynus, alina dirvožemį.
- Šaknys išgyvena ir -35 laipsnių šaltį. Nupjautas greitai atauga.
- Kaip pasakojo dr. T.Ruginis, augalas valgomas. Ypač Rytų virtuvėje mėgstamas.
„Dvi dvyliktokės rašo brandos darbus apie šią invazinę rūšį. Viena dėmesį skyrė morfometriniams parametrams, tai yra matavo augalų aukštį, tyrė antžeminę dalį. Kita mokinė tyrė japoninį pelėvirkštį laboratorinėmis sąlygomis.
Kadangi šis augalas plinta šaknų sistema, mokinė eksperimentavo su šaknų mėginiais, kaip mažinti populiaciją laboratorinėmis sąlygomis: vieną dalį laistant acto tirpalu, kitą uždengiant tamsia plėvele.
Paaiškėjo, kad po plėvele dengtų šaknų stiebai ištįso, sumažėjo lapų paviršiaus plotas. Actas naikina efektyviau“, – pasakojo pedagogė.
Šiaurės prospekte pasirinktas ekologinis augalo naikinimo būdas – tiesiog nupjaunant jo antžeminę dalį. Tačiau japoninis pelėvirkštis dauginasi šaknimis ir, mokslininkų teigimu, to nepakanka.
„Vėtrungės“ gimnazistai prie Joniškės kapinių išbandė kitą būdą, kaip naikinti invazinį augalą, – sukasimą. Tačiau sąžalynas labai greitai atsistatė. Pavasarį moksleiviai iškasinėjo išsikerojusias augalo šaknis, bet to nepakako. Vasarą augalas vėl buvo atžėlęs.
„Jis tuom ir invazinis, kad labai greitai plinta besidaugindamas šaknų sistema“, – pabrėžė I.Veskuvienė.
Mokslininkas: „Sunkiai išnaikinamas“
Klaipėdos universiteto mokslininkas dr. Tomas Ruginis pasakojo, kad japoninis pelėvirkštis itin sunkiai išnaikinamas.
„Taip pat jis „išstumia“ kitus augalus. Kai jis įsitvirtina, praktiškai nebelieka kitų augalų. Šaknynas toks stiprus, kad gali ir asfaltą, ir plyteles pakilnoti. Ir jei įsiveisia – labai sunku išnaudoti, prireikia ir chemikalų“, – kalbėjo mokslininkas.
Pastebima, kad miestuose šis augalas retai naikinamas – šienautojai neretai neturi tam tinkamos technikos.
Anot T.Ruginio, augalas iš Azijos Lietuvoje galėjo paplisti per žemes, pakako nedidelės dalies šaknies. Augalas išplinta nevaldomai, išpjauti sumedėjusias dalis gana sudėtinga.
