Šeštadienio pusdienį patikrinę 200 iš anksto užsiregistravusių pacientų, angiochirurgai dviems pacientams konstatavo padidėjusią aneurizmą ir informavo dėl tolimesnių gydymo galimybių. Likusiems vyresnio nei 65 metų amžiaus pacientams rekomenduojama pasitikrinti ne anksčiau nei po 5 metų.
„Jei žmonės savo sveikata rūpintųsi ir tirtųsi profilaktiškai, būtų galima išvengti daugybės ligų ir būklių sukeliančių mirtinas pasekmes. Tas pats liečia ir aortos aneurizmą. Jei ji žmonėms būtų aptinkama laiku, kasmet Lietuvoje būtų galima išgelbėti kelias dešimtis žmonių“, – įsitikinęs Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas Karolis Tijūnaitis, kurio iniciatyva uostamiestyje pradėtos rengti aortos patikros dienos.
Gydytojas sako, kad akcijų tikslas nėra ištirti visus klaipėdiečius ir regiono gyventojus. Akcijos tikslas – atkreipti žmonių dėmesį, skatinti jų budrumą, skleisti žinią. Akivaizdūs ir rezultatai.
-
Kauno klinikose pirmąkart atlikta visos aortos stentavimo operacija: pacientę tai įkvėpė parašyti knygą vaikams
-
Viktorijai atlikta pirmoji Baltijos šalyse minimaliai invazyvi aortos operacija: dabar norėtų pagrybauti
-
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – išgelbėta gyvybė: 73-ejų pacientas sako rimtos ligos neįtaręs
Pirmąjį kartą akcijos metu Jūrininkų ligoninės kraujagyslių chirurgai ištyrė apie 160 klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų gyventojų, kitais metais šis skaičius būdavo gerokai didesnis. Per ketverius akcijos metus patikrinta per tūkstantį Klaipėdos ir aplinkinių rajonų gyventojų.
“Patikrų metu esame radę aortos patologijų, netgi kritiškai padidėjusių aortų. Tiems pacientams atliktos operacijos. Daliai pacientų paskirta gydytojų kontrolė po pusės metų. Šiemet po patikros dviem pacientams paskirta tolimesnė medikų kontrolė”, – rezultatus apžvelgė K.Tijūnaitis.
Žmogaus aorta vidutiniškai būna 2 cm pločio. Išsiplėtimas iki 2,5- 3 cm dar nelaikomas patologišku, tačiau didesnis reikalauja išsamesnių tyrimų, ar netgi skubios operacijos.
Pilvo aortos aneurizma dažniausiai susidaro lėtai ir nepasireiškia pastebimais ženklais iki tol, kol galiausiai išplonėjusi ir išsipūtusi aortos sienelė plyšta.
Lietuvoje plyšusių aneurizmų per metus skaičiuojama apie 50 ir daugiau. Tokiais atvejais, išgyvenimo šansai yra labai maži, tad svarbiausia yra laiku aptikti dar neplyšusią aneurizmą, kurių gydymas net 95 proc. atvejų būna sėkmingas.
Sulaukus 65 metų amžiaus, šansai šia liga susirgti padidėja net 80 procentų.
Vyrai dažniau nei moterys serga aortos aneurizma. Manoma, kad ši padidėjusi rizika yra susijusi su tokiais veiksniais, kaip genetika, rūkymas, arterinė hipertenzija ir vyresnis amžius.
Profilaktiniai patikrinimai yra rekomenduojami asmenims, kuriems yra virš 65 metų, o rūkiusiems anksčiau ar rūkantiems – nuo 55 metų.
Gydytojo teigimu, rūkymas yra vienas iš pagrindinių bet kokių kraujagyslių ligų faktorių ir vienas iš stipriausių rizikos veiksnių pilvo aortos aneurizmos atsiradimui.
Rūkymas pažeidžia visas kraujagysles ir jų sieneles, kuriose vystosi aterosklerozė. Pažeistoje vietoje kraujagyslė gali susiaurėti arba išsiplėsti. Taip pat labai svarbus rizikos veiksnys yra arterinis kraujospūdis, kuris smarkiai pažeidžia kraujagysles, jeigu liga yra negydoma
