Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2010 11 16

Klaipėdos politikai paskundė teismui prokuratūrą dėl šiukšlių deginimo

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai Naglis Puteikis, Viačeslav Titov ir Jurij Šeršniov kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus vyr.prokuroro Sigito Jasevičiaus sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl aplinkosaugininkų veiksmų leidžiant deginti šiukšles Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.
Protestuojantis jaunimas į tarybos posėdį atsinešė dujokaukių.
Klaipėdoje surengta ne viena protesto akcija dėl termofikacinės jėgainės. / G.Kubiliūtės nuotr.

Tarybos nariai mano, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, leidę šiukšlių deginimo jėgainės statybą, galimai aplaidžiai atliko pareigas, nes pažeidė kelis įstatymus, tačiau to nenori pastebėti ir ištirti prokuratūra: Lietuvos Respublikos Laisvųjų ekonominių zonų (toliau – LEZ) pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje  nustatyta, kad LEZ-e įsikūrusioms įmonėms draudžiamos kapitalo investavimo ir veiklos sritys, kurios kenksmingai veikia aplinką.

Šiukšlių deginimo įmonė kaip tik numatoma statyti LEZ-o teritorijoje. Šios įmonės statytojo UAB „Fortum“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad deginant šiukšles Klaipėdos jėgainėje per metus susidarys 5600 tonų pavojingų pelenų, kuriuos dėl jų pavojingumo reikės išvežti į Vokietiją ir Švediją, nes Lietuvoje nėra galimybės tokio pavojingumo medžiagoms saugoti.

Taigi šiukšlių deginimo įmonė, pagaminanti tokį didelį kiekį kenksmingų medžiagų, niekaip negalėjo gauti leidimo veiklai Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje.

Įmonės, veikiančios LEZ-uose, yra atleidžiamos nuo bet kokių mokesčių, išskyrus nuo darbo užmokesčio skaičiuojamas gyventojų pajamų ir SODROS įmokas. Numatomoje įmonėje, kaip skelbiama poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, numatoma tik 20 darbo vietų.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai taip pat mano, kad aplinkosaugos pareigūnai pažeidė 2001-08-24 d. Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotą ir nuo to laiko turinčią įstatymo galią Konvenciją „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ratifikavimo“ (toliau – Orhuso konvencija).

Ši konvencija nuo 2005 metų yra privaloma visoms Europos Sąjungos narėms nepriklausomai nuo to, ar perkeltos į nacionalinę teisę šios Konvencijos nuostatos ar ne.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai N.Puteikis, V.Titov ir J.Šeršniov skunde teismui nurodo, kad aplinkosaugos pareigūnai privalėjo vykdydami šios konvencijos nuostatas, ypač dėl joje minimų 50 megavatų ir didesnės šiluminės galios įrenginių, organizuoti svarstymus, diskusijas ir
susitikimus su gyventojais, kas nebuvo padaryta. Tuo tarpu numatomos jėgainės galia ir yra 50 megavatų.

Jokia forma neįtraukiant gyventojų į šiuos svarstymus, pareiškėjų teigimu, buvo pažeisti Orhuso konvencijos 6 straipsnio 8 dalies, 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies, 1 priedo 1 punkto 3 dalies  nuostatos.

Todėl tarybos nariai prašo minėtą prokuroro nutarimą panaikinti ir įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratūrą atlikti  ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų galimai aplaidaus pareigų atlikimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos