Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija trečiadienį sprendė dėl Karščiavimo klinikos Klaipėdoje. 15min jau rašė, kaip tokią kliniką norima įkurti Klaipėdos respublikinės ligoninės tuberkuliozės padalinyje. Ši nesutinka su tokiu primetamu sprendimu.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovo pavaduotojas Mindaugas Kundrotas tokį sprendimą laiko „gerokai karščiuojančiu“.
„Padarytas sprendimas visiškai neturint supratimo, kas yra tuberkuliozė“, – sakė pavaduotojas. Jis teigė esantis įsitikinęs, kad visuomenė geriau susivokia šioje situacijoje ir įkurdinus karščiavimo kliniką šalia tuberkulioze sergančių pacientų, vargu ar negaluojantys žmonės ten apskritai eitų.
„Jei karščiuojantis žmogus, dar neturintis koronavirusinės infekcijos, pateks į Tuberkuliozės dispanserį, tai gaus puikią galimybę užsikrėsti tuberkuliozės bakterija, o koronaviruso užkratas pateks tarp tuberkulioze sergančių ligonių, kurie yra ir šiaip nusilpusio imuniteto, jiems tai būtų mirties nuosprendis“, – sakė pavaduotojas.
Ligoninė parengė atsakymą savivaldybei, kuriame nurodė, kad nemato galimybės steigti karščiavimo klinikos savo patalpose. Be to, kaip pabrėžia pavaduotojas, tokia funkcija turėtų tekti savivaldybei pavaldžioms sveikatos įstaigoms, o ne rezervinei ligoninei, kuri ruošiasi priimti koronavirusu sergančius pacientus, kuomet užsipildys infekcinis korpusas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
„Apmaudu, kad Ekstremalių situacijų komisija labai neatsakingai sprendė dėl Karščiavimo klinikos, nepagalvodama į kokį pavojų, riziką nukreipia sergančius tuberkulioze ir pacientus, įtariamus užsikrėtus koronavirusine infekcija, kad bus sutrikdyta įprastinė tuberkulioze sergančiųjų priežiūra, kils pavojus žmonėms, užsikrėsti vieniems nuo kitų oro lašeliniu būdu plintančiomis pavojinga ir ypač pavojinga infekcijomis“, – išplatintame pranešime ketvirtadienio rytą rašė R.Gylienė, Tuberkuliozės filialo vadovė.
Anot jos, neturėtų TB filialo patalpos būti prioritetas, kovojant su COVID -19 infekcija.
Teigiama, kad dėl karščiavimo klinikos įsteigimo nesiteirauta Tuberkuliozės filialo administracijos, gydytojų specialistų, infekcionistų, epidemiologų nuomonės, nepasidomėta tuberkuliozės filialo patalpų išdėstymu, turima šiuo metu rentgenodiagnostine įranga: šiuo metu veikia vienas 1963 m. rentgeno aparatas (naują planuojama įsigyti tik 2020 m. III ketvirtį) ambulatoriniams ir trims stacionaro skyriams, kuriuose gydomi 82 atvira tuberkulioze sergantys asmenys. Iš jų – 26 asmenys sergantys atsparia ir ypač atsparia vaistams tuberkulioze.
Patekimas į radiologinį kabinetą yra vienas, per – polikliniką, kuri neturi nei izoliavimo patalpų nei atskirų patalpų su sanitariniu mazgu.
Kaip paskirstyti pacientų srautus poliklinikoje, kurioje atliekami radiologiniai tyrimai stacionare gydomiems ir ambulatoriškai dispanserizuotiems tuberkulioze sergantiems pacientams, kurių ambulatorinis gydymas yra nuo 4 mėn. iki 12–18 mėn.
„Norime priminti, nors šiuo metu visų žvilgsniai nukrypę į naujojo koronaviruso sukeltą pandemiją, daugiausia mirčių sukelianti infekcinė liga pasaulyje išlieka tuberkuliozė. Daug metų buvo kartojama, jog tuberkuliozė neaktuali ir išnyks per artimiausius 10–20 metų, tačiau iki šiol nuo tuberkuliozės kiekvieną dieną pasaulyje miršta 4000 žmonių“, – tvirtino R.Gylienė.
Anot jos, gali būti, kad dėl tokio požiūrio Lietuva išlieka viena iš didžiausią bendrą sergamumą ir sergamumą daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze turinčia šalimi Europos Sąjungoje. Šiais metais Pasaulinė sveikatos organizacija, kovo 24 d. minėdama Tarptautinę tuberkuliozės dieną, priminė nepamiršti tuberkuliozės.
PSO skelbia, kad tuberkuliozė yra viena dažniausių mirtingumo nuo užkrečiamųjų ligų priežasčių.
„Tai gi, pagalvokime ar tikrai norime Tuberkuliozės filiale, t.y. tose pačiose patalpose įkurti Karščiavimo kliniką pacientams, įtariamiems užsikrėtus koronavirusine infekcija, dar vienai ligai nešančiai mirtį“, – tikino R.Gylienė.