Ministrė juos patikino, kad neapykantos kurstymas šalyje nebus toleruojamas.
Klaipėdoje kiek daugiau nei penktadalį gyventojų sudaro rusų tautybės žmonės.
Į susitikimą su A. Bilotaite atvyko ne tik Klaipėdoje, bet ir Kaune bei Mažeikiuose dirbantys cerkvių atstovai, nuotoliu apie situaciją kalbėjo Klaipėdos mokyklų bei bendruomenių atstovai.
„Mūsų tautybių žmonės jaučiasi nesaugūs. Sekmadienį buvo akcija, keli mano tėveliai atsisakė ateiti prieš karą dėl nesaugumo jausmo. Tai mane labai baimina. Pritariu, kad turi būti kultūrų dialogas, akcijos, kurios jungia bendrijas, turi būti žmogiškoji kalba. Svarbiausia dabar užkirsti kelią, kad rusų tautybės žmonės jaustųsi nesaugūs“, – sakė Marija Serebriakova, folkloro asociacijos „Vėčiora“ vadovė.
Ortodoksų bažnyčios atstovai taip pat sakė įžvelgiantys „negražių dalykų“.
„Kaunas labai lietuviškas miestas, cerkvė vienintelė provoslavų, ten išgirsti labai negražių dalykų.... Klausia, kas čia bus“, – kalbėjo Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedros, veikiančios Kaune, diakonas Konstantinas. Kunigo teigimu, situacija sudėtinga, nes žmonės yra išsigandę – tiek rusakalbiai, tiek lietuviai.
„Bažnyčia daro, ką privalo daryti, tiek katalikų, tiek ortodoksų, ramina žmones. (...) Ačiū Lietuvai, kad rūpinasi ir gelbėja. Mes turime melstis, susitelkti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Mes, dvasininkai, turime tai daryti, bet ir paprastas žmogus turi ne tik gąsdintis, bet ir susitelkti į gerą mintį“, – tvirtino jis.
Mažeikių cerkvės klebonas Antanas Vainutis teigė taip pat matantis įtampą. „Nemanau, kad reikėtų ją slėpti. (...) Parapijiečiai, kurie vyresnio amžiaus, bijo. Kaimynas ant kaimyno pradėjo pulti, baisūs dalykai. Nekalbu, kad anūkai, kurie ateina pas močiutes, išsigandę“, – sakė kunigas.
„Žmonės mano amžiaus gal drąsiau jaučiasi, žino lietuvių kalbą, parduotuvėj ar gatvėj gali kalbėti, vyresni žmonės jei neišmoko, neišmoks, o iš mūsų tėvynainių pusės yra labai negražių pavyzdžių, kelia stiprų susirūpinimą. Tarnauju Klaipėdoje dviejose parapijose – tą patį girdžiu, žmonės labai išsigandę. Kaip pilietis pasigendu iš valdžios atstovų aiškios pozicijos, kad rusakalbiai nėra kalti“, – teigė A. Vainutis.
Klaipėdos apskrities stačiatikių dekanas archimandritas Amvrosijus – Artūras Fedukovič pabrėžė, jog ortodoksai meldžiasi už visus, kurie šiuo metu kenčia.
„Visi esame žmonės, daugelis iš mūsų yra krikščionys. Kaip krikščionys mes meldžiamės už visus kurie kenčia dabar, ir Ukrainoje irgi taip pat. Meldžiamės ir už tuos, kurie gyvena čia, gimtinėje, Lietuvoje. Visi esam piliečiai, mylim savo šalį, Lietuvą“, – sakė jis.
Su rusų bendruomenėmis bendravusi vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė pabrėžė, kad neapykantos kurstymas prieš tautines mažumas nebus toleruojamas.
Jos komentarai atspindi platesnes Vyriausybės pastangas atskirti dalies žmonių paramą Rusijos invazijai į Ukrainą nuo tautybės.
„Mes reaguosime ir dabar reaguojame. Policijos departamentas stebi įdėmiai socialinę erdvę, reaguoja į pranešimus ir įvykius, tą darys ir toliau nuosekliai. Kitas tikslas – perspėti apie galimas provokacijas. Turime daug informacijos apie tai, kad gali būti pasinaudota bandymais kurstyti kažkokį konfliktą galimą“, – sakė ministrė.
„Svarbu pažymėti, kad rusakalbiai nėra Kremlius ir nėra Putinas, rusakalbiai, gyvenantys Lietuvoje nėra atsakingi už tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, nėra atsakingi už tą karą. Nesvarbu, kokia kalba šneka Lietuvos žmonės, rusų ar kita kalba,visi esame Lietuvos piliečiai“, – pabrėžė ministrė.
Jos pateiktais duomenimis, policija šiuo metu yra pradėjusi du ikiteisminius tyrimus dėl neapykantos kurstymo.
Policijos departamentas BNS pranešė, kad sausį dėl tokių veiksmų atsakomybėn patraukti penki žmonės.
Nuo karo Ukrainoje pradžios policija gavo iš viso 73 pranešimus apie galimą neapykantos kurstymą.
Pasak departamento, paskutiniu metu viešojoje erdvėje šiuo klausimu „juntamas suaktyvėjimas“.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas teigia, kad policija akylai seka situaciją dėl galimų pažeidimų, stebi socialinę erdvę. Policijos pareigūnai patruliuoja prie rusakalbių mokyklų.
„Turėjome informacijos, kuri per medijas atėjo, kad rusakalbių mokyklose situacija sudėtinga, ruošiamasi mušti, vaikai nesaugūs. Gal ir buvo tokių atvejų, bet oficialių pranešimų nefiksavome. (...) Bet sureagavome. Praktiškai visi bendruomenės pareigūnai aplankė mokyklas, pabendravo mokyklose, pravedė psichologinį pokalbį su vaikais. Organizavome fizinį patruliavimą bendruomenės pareigūnų“, – sakė A. Motuzas.
Klaipėdos „Gorkio“ mokyklos vadovė Irina Narkevičienė teigė, jog jokių provokacijų kol kas įstaigoje nebuvo.
„Priėmėme 22 mokinius iš Ukrainos. Pirmos dienos buvo tikrai neramios (...). Provokacijų jokių nebuvo tikrai. Bijojome, bet ir policija budėjo, su kolektyvu bendravome, daug dirbome su mokytojais“, – sakė direktorė.