Klaipėdos apygardos teismas patvirtino sausio pabaigoje paskelbtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria pagrįstu buvo pripažintas prokuroro atsisakymas pradėti tyrimą dėl homoseksualų užgauliojimo socialiniame tinkle „Facebook“. Sprendžiant iš pastarosios nutarties, nebijantys viešai apie netradicinę seksualinę orientaciją prabilti asmenys turėtų gerai pagalvoti, ar tokiu „ekscentrišku elgesiu“ neįžeidžia kitų žmonių pažiūrų.
Triukšmas dėl nuotraukos kilo praėjusių metų pabaigoje, kai du studentai vaikinai viešai apie savo santykius nusprendė pranešti į „Facebook‟ įkelta nuotrauka. Jaunuoliai sulaukė ne tik bičiulių palaikymo, bet ir neapykantos bangos – po nuotrauka pasipylė šimtai piktų, užgaulių ir agresyvių komentarų. Kai kuriuos iš jų galima rasti čia.
Lietuvos gėjų lyga (LGL) suskubo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, prašydama atkreipti dėmesį į neapykantos proveržį internete.
„Seniai nemačiau tokio masinio užpuolimo‟, – portalui 15min.lt sakė LGL vadovas Vladimiras Simonko.
Aktyvistų įsitikinimu, taip buvo pažeistas Baudžiamasis kodeksas ir Visuomenės informavimo įstatymas, nes komentaruose pateikta informacija buvo įžeidžianti, niekinanti homoseksualus, skatinanti juos diskriminuoti, susidoroti su jais ir smurtauti prieš juos.
Generalinė prokuratūra pareiškimą perdavė Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, kurioje pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta, nes, pavyzdžiui, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Komentatoriai esą „pavartojo netinkamus žodžius, išreiškiančius jų nepritarimą homoseksualių asmenų santykiams, tačiau tik necenzūrinių žodžių pavartojimas nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti“. Komentatoriai esą nekurstė kitų prieš homoseksualius asmenis.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas su tokia išvada sutiko, tačiau V.Simonko jo nutartį apskundė aukštesnės instancijos teismui. Jo žodžiais, nusikalstamos veikos padarymo negalima pateisinti asmens ar visuomenes daugumos pažiūromis ir tradicijomis, o pareiga gerbti kitų asmenų pažiūras ir tradicijas yra abipusė. Nuotrauką paskelbęs vaikinas esą nepažeidė kitų asmenų teisių ar interesų. LGL vadovas pripažino, kad necenzūriniai žodžiai savaime nėra nusikaltimas, tačiau komentarų turinys esą turi Baudžiamajame kodekse nurodytų nusikalstamos veikos požymių.
Pasak V.Simonko, komentaruose vartojami keli fizinį susidorojimą, prievartą ir net tam tikros grupės asmenų nužudymą skatinantys epitetai (sudeginti, naikinti, daužyti galvas) rodo „ypatingą jų autorių nusiteikimą prieš netradicinės seksualinės orientacijos asmenis ir aiškiai išreikštą raginimą susidoroti“. Jo žodžiais, teismai net ir silpnesnius pareiškimus yra pripažinę raginimais susidoroti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius skundą atmetė. Jo nutartis yra neskundžiama. 29 skirtingų asmenų parašytuose komentaruose teisėjas neįžvelgė „tiesioginės konkretizuotos tyčios kurstyti interneto vartotojus, skaitančius komentarus, prieš homoseksualius asmenis, skatinti neapykantą jiems ar diskriminaciją.“
Apygardos teismas sutiko su ikiteisminio tyrimo teisėjos nuomone, jog „vis dėlto Lietuvoje yra propaguojamos ir ginamos tradicinės šeimos vertybės, kurios yra įtvirtintos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, todėl šiuo atveju asmuo, skelbdamas dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauką viešoje erdvėje, turėjo ir privalėjo numatyti, kad ekscentriškas elgesys tikrai neprisideda prie visuomenėje kitokias pažiūras turinčių asmenų tarpusavio supratimo ir tolerancijos ugdymo“.
Pasak teismo, vaikinas savo nuotrauką paskelbė viešai, ne tik savo draugams ar bendraminčiams, nors tokią galimybę socialinis tinklas suteikia, todėl „šiuo veiksmu galima įžvelgti siekimą tyčia paerzinti ar šokiruoti kitokias pažiūras turinčius asmenis ar paskatinti neigiamų komentarų parašymą“.
