Lenta ant universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto pastato skelbia, kad čia 1937–1939 metais A.Ramanauskas-Vanagas studijavo tuometiniame Klaipėdos pedagoginiame institute.
„Tai buvo mokytojas, tapęs kariu, tačiau tapęs kariu jis tapo mokytoju visai Lietuvai, kaip kovoti už savąsias vertybes, kaip jas ginti be kompromisų ir nepasiduoti beviltiškose situacijose“, – BNS sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Renginio metu pokario kovų didvyrio atminimą pagerbė šaulių bei Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio žemaičių partizanų apygardos veteranų garbės sargyba.
Apie iškilios asmenybės svarbą Lietuvos istorijai kalbėjo Klaipėdos universiteto atstovai bei Žemaičių partizanų apygardos vadas Jonas Šilinskas.
Uostamiesčio meras sakė, kad partizanų vadas kovojo už laisvą Lietuvą, kur visi yra gerbiami ir turi galimybes saviraiškai.
„A.Ramanauskas-Vanagas dar ir šiandien yra rikiuotėje ir mums primena, jog minėdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą turime visada suvokti, kad jeigu kalbame apie atkūrimą, reiškia, kad kažkuriuo metu praradome, ką buvome sukūrę“, – kalbėjo V.Grubliauskas.
„A.Ramanausko-Vanago pavyzdys turi įkvėpti daryti taip, kad daugiau atkūrinėti nereikėtų, kad Tėvynės puoselėjimas yra nentrūkstamas procesas, kuris turi tęstis kasdien kiekvieno doro Lietuvos piliečio gyvenime“, – pridūrė jis.
Alytaus mokytojų seminarijoje dėstęs A.Ramanauskas partizanu tapo 1945 metais. Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 metais paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.
Dar po metų A.Ramanauskas-Vanagas paskiriamas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje tampa Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.
1952–1953 metais jis pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas. Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.
Partizanų vado palaikai pernai buvo rasti Vilniuje, Našlaičių kapinėse. Jie buvo perlaidoti Antakalnio kapinėse per valstybines laidotuves.
