KU taryba su rektoriumi V.Laurėnu, iki tol ėjusiu studijų prorektoriaus pareigas, gruodžio 16-ąją pasirašė darbo sutartį. Tačiau iki šiol neatleistas senasis rektorius V.Žulkus.
Pastarasis nebeturi įgaliojimų, iš jo paimtas antspaudas, tačiau jis tebesėdi tame pačiame kabinete, gauna rektoriaus algą.
„Jei jus labai domina, kas čia tikras rektorius, o kas – netikras, tai Registrų centre V.Laurėnas yra neįregistruotas, esu įregistruotas aš. Buvau išrinktas Senato penkeriems metams ir mano kadencija baigiasi šių metų spalio mėnesį“, – BNS sakė V.Žulkus.
Jis sutinka, kad susidariusi situacija, kai universitetui vadovauja du rektoriai, yra nenormali.
„Žinoma, kad nenormali situacija. Būtų trys rektoriai – būtų dar nenormalesnė. Aš esu rektorius, bet lygiagrečiai taryba išrinko kitą rektorių ir neatleido manęs. Taryba rinko naują rektorių tuomet, kada dar nebuvo paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, vadinasi, jos veiksmai yra teisėti. Bet aš esu neatleistas tarybos, dabar to taryba padaryti nebegali“, – aiškino V.Žulkus.
Su V.Laurėnu BNS trečiadienį susisiekti nepavyko.
Tuo metu KU tarybos pirmininkas, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis BNS teigė, kad V.Žulkus rektoriaus pareigas užima tik formaliai.
„Algą V.Žulkus gali gauti, nieko nuostabaus, kadangi vis tiek jam priklauso kompensacijos iki tam tikro laiko. Čia juridiškai tie dalykai galimi. Juridiškai būna, kad tam tikrą laiką yra du vadovai, bet vienas būna tik formalus, o kitas yra tikras“, – dėstė jis.
Jis taip pat smulkmena vadino tai, kad V.Laurėnas KU rektoriumi nenurodomas Juridinių asmenų registre.
„Kas tas registrų centras – ten parašyta tai, ką paduoda universitetas, šiandien paduos, rytoj jau bus pakeista. Čia yra smulkmena“, – sakė jis.
V.Janušonis negalėjo pasakyti, kiek laiko V.Žulkus dar eis rektoriaus pareigas.
„Derybos vyksta, kiek aš supratau, tarp jų dėl vietos. Čia jau technikos klausimai, neesminis dalykas. Pagal įstatymus teisėtas rektorius yra V.Laurėnas, jis ir vykdo visas pareigas“, – tikino tarybos pirmininkas.
Konstitucinis Teismas (KT) gruodžio viduryje paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.
Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų – aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Pasak KT, Konstitucijai, be kitų, prieštarauja ir ta Mokslo ir studijų įstatymo nuostata, pagal kurią valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organų įgaliojimai nutraukiami 2011 metų gruodžio 31 dieną, nesibaigus jų kadencijai.
