Pirmajame posėdyje buvo išklausytos profesinės sąjungos, jų lūkesčiai. Kaip pranešė darbo grupės vadovas, tarybos narys Arvydas Vaitkus, išgirsta aibė problemų, esančių šioje gydymo įstaigoje. Pagrindinė problema, anot jo, – ne visi medicinos darbuotojai, sužinoję Covid-19 viruso veikimo specifiką ir poveikį, buvo tam pasiruošę.
„Stresas kilo ir nuo to, kad ligoninė pandemijos metu veikia kaip regioninė Klaipėdos ir Tauragės regionuose. Buvo akcentuota, kad įtampa kaista ir nuo to, jog šią ligoninę atakuoja nuolatinis įvairiapusis puolimas ir priekaištavimas, o tai ne tik nepadeda, bet dar labiau kenkia ir taip karštai atmosferai. Pradėjus masiškai vežti ligonius ne tik iš Klaipėdos miesto, bet iš didelės apimties regiono, panika ir įtampa kolektyve augo. Trūko apsaugos priemonių, taip pat profesinių sąjungų atstovai retoriškai klausė: „O kur tų priemonių buvo pakankamai ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje?“ Neslėpė, kad buvo reikalinga ir nauja patirtis, kaip saugotis nuo šio klastingo užkrato, reikėjo išmokti taikyti apsaugos priemones, keisti įprastines elgsenos taisykles ligoninėje“, – pranešė A.Vaitkus.
Anot jo, buvo pripažinta, kad seniai pastatyta ligoninė nėra pritaikyta tokio masto pandemijai. Ligoninėje reikėjo iš naujo sureguliuoti judėjimo schemas, vengiant besikertančių srautų su galimu užkratu, nuimti paveikslus nuo sienų, pastatyti užkardas srautų išskaidymui ir t.t. Buvo atliktas didelės apimties organizacinis darbas.
Daugiausiai pastabų išsakė Audrius Muižys, Klaipėdos universitetinės ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos deleguotas atstovas: „Bloga ligoninės techninė būklė, trūko apsaugos priemonių, ligoninėje jaučiama įtampa tarp vadovų ir darbuotojų. Dėl to ligoninę palieka patyrę specialistai, atsiranda personalo trūkumas, prastai įrengtas ligoninės priėmimo skyrius. Labai negatyvus signalas apie tai, kad ligoninėje atskiri asmenys turi privilegijų, neracionaliai naudojami finansiniai ištekliai. Daug išsakyta pastabų ir dėl blogo ligoninės administracijos veiksmų organizavimo pandemijos metu, trūko komunikacijos su darbuotojais, o ligoninės vadovo elgesys nėra šiuolaikiškas ar demokratinis.
Į tai replikavo ir kiti posėdžio dalyviai, teigdami, kad 2018 metų viduryje buvo organizuotas konkursas šios ligoninės vadovo pozicijai užimti, tačiau, be V. Janušonio, niekas kitas tame konkurse nedalyvavo.
Visi profesinių sąjungų atstovai teigė, kad šiuo metu ligoninėje situacija gerėja, atsirado artimesnė komunikacija su personalu, kiekvieną ketvirtadienį renkasi ligoninės vadovybė su profesinių sąjungų atstovais aptarti opiausių klausimų. Taip pat visi vieningai pripažino, kad ligoninėje reikalingas remontas (pagrindinio pastato remonto kaina apie 9 mln. eurų), būtina geresnė šį laikmetį atitinkanti įranga. Apie tai ne kartą buvo informuojama miesto savivaldybė, kuri savo ruožtu atsakydavo, kad tam lėšų vien savo pajėgomis sugeneruoti negali. Keistai skamba tokia savivaldybės pozicija, nes vien praeitais metais savivaldybės kasoje liko niekur nepanaudota apie 16 mln. eurų suma.
„Jau dabar aišku, kad probleminių klausimų ratas yra didelis, o dalies klausimų specifika išeina iš šios ligoninės kompetencijos ribų. Turiu galvoje ilgalaikę savivaldos strategiją medicinos srityje, geresnę sąveiką su Sveikatos apsaugos ministerija tam, kad visų pirma pacientai gautų kokybišką ir savalaikį aptarnavimą, taip pat medicinos personalas turėtų tinkamas, šiuolaikines technologijas ir tinkamas darbo sąlygas tas paslaugas suteikti. Taigi, šios grupės darbas nebus lengvas, norint profesionaliai rasti geriausias rekomendacijas ne tik šios dienos sprendimams, bet kas ypač svarbu – kartu su šios srities specialistais padėti pagrindus ateičiai“, – teigė A.Vaitkus.
Komisija į posėdį rinksis ir kitą savaitę.
