Iškilminga ceremonija vyks Aula Magna korpuso Konferencijų salėje. Prieš ceremoniją, 13 val., vyks atviras pokalbis-diskusija „Nuo disidento iki pasaulinio garso intelektualo“. Pokalbyje dalyvaus ir Klaipėdos universiteto Garbės daktarai Adamas Michnikas ir prof. Tomas Venclova. Moderatoriai: prof. Vygantas Vareikis ir doc. Alvydas Nikžentaitis.
15 val. vyks iškilinga regalijų įteikimo ceremonija. Regalijas įteiks Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Vaidutis Laurėnas.
Buvo priverstas emigruoti
Tomas Venclova gimė 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje. 1960 m. jis baigė lituanistikos studijas Vilniaus valstybiniame universitete, o 1971 m. Tartu universitete baigė semiotikos ir rusų literatūros studijas. T. Venclovos akademinės veiklos pradžia susijusi su darbu Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.
1975 m. pavasarį T. Venclova kompartijos centro komitetui parašė atvirą laišką, kuriame kalbėjo apie pražūtingas Lietuvai komunistinės ideologijos pasekmes. Dėl to jis turėjo emigruoti iš Lietuvos į JAV ir dirbti įvairiuose universitetuose. 1977 m. prof. T. Venclova dirbo Berklio, vėliau Ohajo universitetuose, o nuo 1980 m. – Jeilio universitete. Jame 1985 m. įgijo filosofijos daktaro (Ph. D.) laipsnį ir tapo šio universiteto Niuhaveno slavų kalbų ir literatūros profesoriumi, juo yra ir dabar.
Visuomeninė politinė T. Venclovos veiklos pradžia XX a. septintą ir aštuntą dešimtmečiais buvo susijusi su reakcija į tuometinius politinius įvykius Rytų Europoje, disidentiniu judėjimu, jo įstojimu į Lietuvos Helsinkio grupę 1976 m. 1977 m. T. Venclova su kitais Lietuvos disidentais įsteigė Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninę organizaciją. Tais pačiais metais dėl antitarybinių pažiūrų jam buvo pasiūlyta emigruoti iš Lietuvos.
Akademinė T. Venclovos veikla daugiausia susijusi su simbolizmo, akmeizmo, XIX ir XX a. rusų poezijos, lenkų literatūros, komunizmo ir literatūros, lietuvių literatūros, B. Pasternako, M. Cvetajevos, J. Brodskio kūrybos ir kitų dalykų dėstymu, tyrimais, studijomis. Interesai apima rusų, lenkų, lietuvių literatūrą, poeziją, aktualiąją istorinę publicistiką. Vienas iš prof. T. Venclovos ypatumų yra tas, kad jis XX a. antroje pusėje bičiuliavosi ir kūrybiškai bendradarbiavo su tokiais literatūros milžinais ir Nobelio premijos laureatais, kaip J. Brodskis ar Č. Milošas.
T. Venclovos kūryba sudaro daugiau kaip 50 įvairaus žanro leidinių. Tai poezija, esė, vertimai, kelionių knygos, literatūros kritikos publikacijos, pilietinė ir atvira holokausto, jo priežasčių ir pasekmių vertinimo pozicija. T. Venclovos kūryba išversta į daugiau kaip 20 pasaulio kalbų. Poetas yra Vilenicos (Slovėnija, 1990 m.), Kaprio (Italija, 1991 m.), Lietuvos kultūros ir meno (2000 m.), Činghai (Auksinės Tibeto antilopės premija už nuopelnus literatūrai, 2011 m.) premijų bei kitų garbingų apdovanojimų laureatas.
T. Venclova yra dalyvavęs Klaipėdos universitete vykusiuose susitikimuose ir poezijos skaitymuose.
Už paminėtą labai plačią ir gilią pilietinę, akademinę, kūrybinę veiklą bei nuopelnus Lietuvos kultūrai, literatūrai, kultūrų dialogo sklaidai prof. Tomui Venclovai nutarta suteikti Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą.
Vienas pagrindinių pokumunistinės Lenkijos ideologų
Adamas Michnikas gimė 1946 m. spalio 17 d. Varšuvoje. 1964 m. studijavo istoriją Varšuvos universitete, iš kurio buvo pašalintas už disidentinę veiklą. Studijas baigė 1970 m. A. Mickevičiaus universitete Poznanėje.
Šio žmogaus biografija nepaprastai turtinga įvykių, įvairiapusės politinės ir visuomeninės bei profesinės veiklos. Adamas Michnikas buvo vienas pagrindinių pokomunistinės Lenkijos ideologų.
1968 m. A. Michnikas dalyvavo studentų protesto akcijose Lenkijos politinės krizės metu. 1968-1970 m. buvo kalintas. Ankstyvais 1970-aisiais A. Michnikas viešumoje plėtojo įtakingą teoriją apie valstybės ir visuomenės santykius, grindžiamus naująja evoliucija, kuri atmetė komunistų siūlomas reformas kaip apgaulę. 1977–1989 m. buvo pogrindinės (samizdato) spaudos redaktorius ir bendradarbis.
1977–1980 m. buvo Darbininkų gynimo komiteto (KOR), Skraidančiojo universiteto (Uniwersytet Latający), kuris pogrindinėmis sąlygomis mokė darbininkus, nariu, bendradarbiavo nelegalioje spaudoje.
1980–1989 m. dirbo profsąjungų judėjimo „Solidarumas“ patarėju tiek Mazovijos regione, tiek Liejyklų darbininkų komitete, dalyvavo bandymuose organizuoti streikus Gdansko laivų statykloje.
Šiuo laikotarpiu jis buvo ir internuotas, ir keletą kartų įkalintas: A. Michnikas buvo apkaltintas mėginimu
nuversti santvarką. Amnestuotas 1984 m.
1989 m. dalyvavo Apskritojo stalo derybose, kurios parengė pagrindą iš dalies laisviems rinkimams.
1989–1991 m. buvo Lenkijos Respublikos Seimo narys. A. Michniko, L. Valensos ir kitų pastangomis „Solidarumui“ pavyko iškovoti vietą Vyriausybėje. 1989–2004 m. ėjo laikraščio „Gazeta Wyborcza“ vyr. redaktoriaus pareigas. Išleido publicistikos knygų.
A. Michnikas aktyviai rėmė Lietuvos nepriklausomybės siekius. 1991 m. sausio įvykių metu jis buvo Vilniuje, vėliau palaikė ir rėmė Lietuvos integracijos į geopolitines struktūras pastangas, kartu skatino ir Lietuvos bei Lenkijos bendradarbiavimą. Šiandien A. Michnikas yra vienas tų žmonių, kurie jautriai atsiliepia į gerų tarpvalstybinių santykių palaikymo problemų sprendimą, siūlo priemones jiems gerinti.
Be daugybės valstybinės reikšmės apdovanojimų, tokių kaip R. F. Kenedžio Žmogaus teisių apdovanojimas (1986 m.), Prancūzijos Taikos premija (1988 m.), Europos metų žmogaus apdovanojimas (1989 m.), Vokietijos Didžiojo kryžiaus ordinas už nuopelnus (2001 m.) ir kitų, 2000 m. A. Michnikas įtrauktas į Pasaulio spaudos Laisvės didvyrių sąrašą, o 2001 m. jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos ryšius.
Įžymiam Lenkijos visuomenės veikėjui, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui nutarta suteikti Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą už nuopelnus demokratijos plėtrai, pozityvaus dialogo tarp lietuvių ir lenkų tautų palaikymą.
