2023 06 13

Klaipėdos universiteto rektorius ragina Vyriausybę peržiūrėti planus dėl kolegijų jungimo

Klaipėdos universiteto (KU) rektorius, profesorius Artūras Razbadauskas ragina Vyriausybę peržiūrėti planus dėl kolegijų jungimo, stebisi sprendimu jungti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (LAJM) prie „Vilnius Tech“ universiteto.
Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) paskelbtus kolegijų jungimo planus jis vadina „demokratijos vaidinimu“, o „Vilnius Tech“ elgesį – nekolegišku. Anot jo, universitetas buvo pateikęs savo matymą šioje situacijoje, bendradarbiauja su LAJM, tačiau „kažkas kažkur pralenkė anksčiau“ ir rastas susitarimas su „Vilnius Tech“.

„Jei kalbėtumėme apie susitarimus – ir Alytaus kolegija norėjo jungtis prie Klaipėdos universiteto, tačiau į tai nebuvo atkreiptas dėmesys. Mes čia, Lietuvoje, matome regioninę politiką taip iškreiptai – viską prie Vilniaus prijungiame. Tai žinote – Marijampolę prie Vilniaus, Klaipėdą – prie Vilniaus“, – sakė profesorius.

KU nuotr./Rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas
KU nuotr./Rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas

Jis prieštaringu vadina ŠMSM komisijos sprendimą, kuriuo Marijampolės kolegija galėtų būti prijungiama prie Mykolo Romerio universiteto, įsteigiant universiteto padalinį Marijampolėje ir stebisi, kodėl KU ir Alytaus kolegijos susitarimas buvo atmestas.

„Vaidinama demokratija – jūs susitarkit, kas jungsis, o priimame komisijoje ką norime. Į mus kreipėsi Alytaus kolegija, jie mato kaip padalinį. Tai Marijampolės kolegija gali būti M. Romerio, o mūsų – negali. Jei jau laikaisi vienodos pozicijos, tai laikykis vienodos, kurie susitarė – kalbėkim apie tuos projektus. Kažkurie labiau nusipelnę, kiti nelabai nusipelnė, primena G. Orvelo kūrybą“, – kalbėjo A. Razbadauskas.

Šią savaitę į posėdį rinksis KU Senatas, svarstysiantis, kokių žingsnių imtis toliau. Rektorius teigė negalintis kalbėti už Senatą, tačiau esą neatmetama, kad toks sprendimas galėtų būti skundžiamas ir teismui.

Vyko bendradarbiavimas

A.Razbadausko teigimu, KU su LAJM sąlyčio taškų turi jau seniai. Kone prieš pora dešimtmečių dar iš pirmųjų struktūrinių ES fondo periodo lėšų buvo kuriamas Jūrinis slėnis, projekte dalyvavo abi įstaigos. Investicijos tuomet buvo skirtos bendrai infrastruktūrai, sukurtas laivynas. Laivus LAJM iš KU nuomojasi iki šiol.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Klaipėdos universitetas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Klaipėdos universitetas

Anot profesoriaus, į šiuos argumentus ŠMSM neatsižvelgė.

A.Razbadauskas vardijo ir kitus kriterijus – KU 2018 metais tapo Pakrančių universitetų aljanso nariu (EU Conexus). Idėją atlikti jūrinius mokslinius tyrimus, koncentruoti jūrines specializacijas iškėlė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas.

Rektoriaus teigimu, universitetas dirba šioje srityje, jų laivas „Mintis“ atliko mokslinius tyrimus vykdant elektros jungties Baltijos jūroje „Harmony Link“ projektą. Darbai bus tęsiami ir įgyvendinant vėjo jėgainių statybos jūroje projektus.

„Tai mes toj srity dirbam, ne „Vilnius Tech“ – prie didžiausios pagarbos šitam universitetui“, – kalbėjo rektorius.

Jo teigimu, rektorių konferencijoje toks sostinės universiteto žingsnis šalies įstaigų rektorių buvo pavadintas nekolegišku.

„Trečias dalykas, karo kontekste Klaipėdos universitetas yra atrinktas kaip akceleracijos centras NATO jūriniam projektui DIANA (Šiaurės Atlanto gynybos inovacijų greitintuvas). (...) Suprantu, kad Vilnius kaip sostinė nori turėt visur filialų, bet čia netinka visiškai jiems šitas filialas“, – teigė A.Razbadauskas.

Tikisi Vyriausybės žodžio

Anot jo, ŠMSM viceministro Gintauto Jakšto vadovaujama komisija neatsižvelgė į 80 puslapių apimties analizę dėl kolegijų reorganizavimo, atliktą ekspertų. Kritikos, pasak rektoriaus, sulaukė ir pati komisija, ir sudėtis, jos kompetencijos.

„Norim pasakyti Vyriausybei, kad reikia logikos. Turime praėjusios Vyriausybės pridarytų panašių dalykų su mokytojų rengimu. Po penkerių metų mokytojų nebeliks Vakarų Lietuvoj, situacija labiau nei žiauri. Mokytojų rengimas yra visiškai sutrikdytas, tai vyksta tik Vilniuje ir Kaune. Yra ir kita pusė Lietuvos“, – kalbėjo rektorius.

A.Razbadausko teigimu, sujungus LAJM ir „Vilnius Tech“ Klaipėdoje jūrininkai ateityje nebebus rengiami. Esą tai rodo ir kitas pavyzdys – KTU filialas Panevėžyje. Pritraukti studentų į filialus, rektoriaus teigimu, sudėtinga.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

„Filialai neturi savo didelės ateities, čia nieko mes neišrasim tą pasakydami. Čia yra žlugdymas“, – kalbėjo jis.

ŠMSM nematė KU jungimosi galimybių

Anot ŠMSM viceministrės Agnės Kudarauskienės, ministerijos suburta komisija, vertinusi siūlymą jungtis jūreivystės mokyklai prie KU, pasigedo konkretesnių ateities veiklos planų.

„Komisija, rekomenduodama Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai (LAJM) prisijungti prie Vilnius TECH, o ne KU, atsižvelgė į tai, jog KU pateiktame siūlyme prisijungti LAJM trūko bendros aukštųjų mokyklų vizijos bei planų dėl LAJM ateities KU sudėtyje“, – sakė viceministrė.

Jos teigimu, šis siūlymas nesulaukė ir LAJM bendruomenės pritarimo dėl takoskyros tarp LAJM ir KU vykdomų studijų: KU studijos susijusios su jūrų aplinka ir jų ekosistemomis, o LAJM studijos orientuotos į jūrų transporto ir logistikos sritį, laivų sistemas ir laivavedybą, todėl geresnė sinergija matoma su „Vilnius TECH“.

ŠMSM komisijos nuomone, LAJM ir Vilnius TECH pasiūlyta aukštųjų mokyklų sinergija bei aiškus aukštųjų mokyklų integracijos planas ir vizija leistų integruoti visą Lietuvos teritoriją į jūrinės valstybės kontekstą.

Tikimasi pritraukti studentų

Specialistų rengimas, pasak komisijos, padėtų pritraukti visų Lietuvos regionų gyventojus, paskatintų mokslinių tyrimų plėtrą, koleginių studijų kokybės gerinimą, regionui svarbių programų vykdymą bei studentų skaičiaus augimą.

Be to, LAJM ir „Vilnius TECH“ jau bendradarbiauja vystant ir tobulinant transporto ir logistikos sektoriaus kvalifikacijas, institucijos pasirašiusios susitarimą dėl transporto ir logistikos mokslo ir studijų klasterio įkūrimo.

LAJM vadovas Vaclavas Stankevičius praėjusią savaitę teigė, jog įstaiga pritaria jungimuisi su „Vilnius TECH“ ir prašė visų „įveikti regioninį mąstymą“. Klaipėdos jūrinio verslo bendruomenė su tokiu posūkiu nesutinka.

Nesutikdami su jų siūlymu Lietuvos laivų savininkų asociacija, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija, Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacija, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai surašė kreipimąsi į Vyriausybę, Seimo Švietimo ir mokslo komitetą bei jo Jūrinių reikalų komisiją.

Jungimasis neperspektyvus dėl skirtingų studijų

Tuo metu išnagrinėjusi pateiktą Alytaus kolegijos (AK) siūlymą, ministerijos komisija konstatavo, kad ši įstaiga ir Klaipėdos universitetas (KU) vykdo per daug skirtingas studijas, kad sinergija tarp jų duotų naudą tiek akademinei bendruomenei, tiek darbo rinkai.

„Prie KU prisijungusiai AK būtų sudėtinga pasiekti Valstybinių kolegijų stiprinimo plane kolegijoms iškeltus ilgalaikius tikslus dėl akademinio personalo sutelktumo, mokslinės veiklos vykdymo bei absolventų įsidarbinimo“, – BNS teigė A.Kudarauskienė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Agnė Kudarauskienė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Agnė Kudarauskienė

Anot jos, komisija rekomendavo AK prijungti prie Kauno kolegijos (KK). Alytuje galėtų veikti KK padalinys, teikiantis paslaugas jį supančiai Alytaus regiono švietimo, akademinei, verslo bendruomenei.

Sprendimus dėl kolegijų jungimosi siekiama priimti iki birželio pabaigos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis