VTEK vasarį nustatė, kad V.Laurėnas, būdamas Klaipėdos universiteto tarybos nariu ir kandidatuodamas į universiteto rektoriaus pareigas, nenusišalino ir dalyvavo tarybos posėdžiuose, renkant šios aukštosios mokyklos vadovą.
Konstatuota, kad toks V.Laurėno elgesys prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimui vengti interesų konflikto ir pareigai nusišalinti tokiam konfliktui.
Teismas pabrėžė, kad teisės normose įtvirtinta universitetų autonomija nepaneigia pareigos laikytis viešosios teisės normų.
VTEK teigimu, teismas pripažino, kad tarnyba teisingai išsiaiškino faktines aplinkybes, konstatuodama, kad V.Laurėnas, kandidatuodamas į rektoriaus pareigas ir kartu kaip tarybos narys dalyvaudamas posėdžiuose, kuriuose spręstas klausimas dėl rektoriaus rinkimų, veikė interesų konflikto situacijoje, nes sprendė savo paties karjeros galimybes.
V.Laurėnas, balsuodamas už rektoriaus kandidatūrą, turėjo galimybę nulemti rektoriaus rinkimų rezultatus. Tuo metu kiti kandidatai į rektoriaus pareigas, nebūdami tarybos nariais, neturėjo lygių galimybių kandidatuoti, nebuvo užtikrintos pretendentų lygios teisės.
Klaipėdos universiteto rektorius rinktas viešojo konkurso būdu. Viešasis konkursas pagal savo paskirtį ir prigimtį turi užtikrinti kiekvieno, norinčio pretenduoti į tam tikras pareigas ir atitinkančio keliamus reikalavimus, lygias galimybes dalyvauti konkurse ir lygias galimybes šį konkursą laimėti. Todėl V.Laurėno, kaip tarybos nario, dalyvavimas svarstant rektoriaus rinkimo klausimus, jam suteikė išskirtines sąlygas būti pranašesniu už kitus kandidatus, nesančius tarybos nariais, į rektoriaus postą.
V.Laurėnas Klaipėdos universiteto rektoriumi išrinktas pernai gruodį.