Pasak LRT, šalia Smeltės pusiasalio įrengtoje aikštelėje saugomas užterštas gruntas iš Malkų įlankos, kur taršios medžiagos kaupėsi dar nuo sovietmečio – į marias buvo leidžiamas nuo šio dumblo atskirtas vanduo.
Nors aikštelė veikia nuo 2013-ųjų, aplinkosaugininkai mėginius paėmė tik pernai gegužę ir rugsėjį ir juose nustatė gyvsidabrio. Jis leistinų normų neviršijo, tačiau valstybės įmonei Aplinkos apsaugos departamentas ruošiasi surašyti administracinių nusižengimų protokolą, kadangi ji neturėjo taršos leidimo šiai pavojingai medžiagai – leidimas išduotas tik šių metų pirmosiomis dienomis.
Uosto pozicija: nieko neteršiame
Laikinasis uosto vadovas Vidmantas Paukštė teigia, kad šiuo projektu Kuršių marios yra valomos, o tai, kas bėga iš maišų su dumblu, yra ne nuotekos, o Kuršių marių vanduo.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ketvirtadienį išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad viešojoje erdvėje išplatinta tikrovės neatitinkanti ir visuomenę klaidinanti informacija apie užteršto grunto tvarkymą Klaipėdos uoste.
„Atsakingai pareiškiame, kad Uosto direkcija sandėliuojant užterštą gruntą saugojimo aikštelėje, Kuršių marių neteršia. Į Kuršių marias gali patekti tik tų pačių Kuršių marių vanduo, jokie kiti cheminiai junginiai, kurių nėra Kuršių marių vandenyje, į jas nėra išleidžiami.
Aikštelėje saugomas visas gruntas, kurio tvarkyti kitais būdais negalima, tokio aikštelėje saugomo grunto kiekis neviršija joje leistino saugoti kiekio. Uosto direkcijos užteršto grunto saugojimo aikštelė įrengta pagal kitose Europos šalyse naudojamą ir taikomą praktiką bei jos įrengimui taikomų teisės aktų nustatytus ir su institucijomis derintus reikalavimus.
Uosto direkcija dar 2012 metais parengė užteršto grunto saugojimo aikštelės projektą, kuriame akvatorijoje iškastas užterštas gruntas būtų saugiai susandėliuotas specialiai įrengtoje aikštelėje. Užterštas gruntas uoste – sena, dešimtmečiais Klaipėdos uoste egzistavusi problema, kuri pradėta spręsti pastaraisiais metais.
Užterštas gruntas iš akvatorijos dugno kasamas kartu su vandeniu. Šis vanduo paimamas tiesiai iš marių – jeigu marių vandenyje yra gyvsidabrio, šios medžiagos galima rasti ir aikštelėje išsifiltravusiame vandenyje. Be to, užteršto grunto aikštelėje nevykdomi jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų didesnė gyvsidabrio koncentracija. Todėl teiginys, esą „į unikalų vandens telkinį leidusi nuotekas su gyvsidabriu“ yra klaidinantis visuomenę. Išleidžiamas vanduo yra tas pats Kuršių marių vanduo, kuriame gyvsidabrio koncentracija netgi mažesnė nei Kuršių mariose.
Užteršto grunto aikštelėje sandėliuojamas iškastas marių gruntas, kuris pagal specialią technologiją yra saugiai patalpintas į specialius geosintetinius konteinerius ir į aplinką nepatenka. Gruntas šiuose geosintetiniuose konteineriuose yra nusausinamas naudojant gamtai nekenksmingą technologiją. Akvatorijos dugne iškastas gruntas, kartu su vandeniu uždarais vamzdynais pasiekia užteršto grunto saugojimo aikštelę, kurioje sumaišomas su flokuliantu (medžiaga, kuri suriša/sulaiko kenksmingas medžiagas grunte, todėl į aplinką grąžinamas tas pats marių vanduo. Toks gruntas gali būti saugojamas mažiausiai 50 metų – tiek konteinerių medžiagai suteikiama gamintojų garantija.
Uosto akvatorijos dugne esantis gruntas prieš atliekant kasimo darbus yra ištiriamas pagal normatyvinio dokumento reikalavimus. Grunto paėmimo ir ištyrimo paslaugą Klaipėdos uoste atlieka įmonė, atitinkanti keliamus reikalavimus ir turinti leidimą vykdyti šiuos darbus. Grunto tyrimai atliekami akredituotose laboratorijose. Atlikus tyrimus ir nustačius, kad gruntas yra IV užterštumo klasės, gramzdinti jūroje draudžiama. IV užterštumo klasės gruntas yra sandėliuojamas užteršto grunto aikštelėje. Tuo atveju, jeigu atlikus grunto tyrimus nustatoma, kad gruntas nepriskiriamas IV užterštumo klasei, gruntas gali būti gramzdinamas Baltijos jūroje esančiose sąvartose. Uosto direkcija pakartotinai pažymį, kad užterštas gruntas į Baltijos jūroje esančias sąvartas nebuvo vežamas.
Susandėliuoto užteršto grunto iš aikštelės išvežti neplanuojama. Vieta, kurioje dabar yra susandėliuotas gruntas, ateityje bus naudojama uosto poreikiams, kaip pagrindas būsimai uosto teritorijai formuoti – tai yra numatyta atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pasaulinė praktika rodo, kad tokiu būdu sutvarkytą gruntą galima racionaliai panaudoti kaip statybinę medžiagą formuojant naujas teritorijas. Tokia patirtis yra nenauja Skandinavijos uostų vystymo praktikoje. Panaudojant minėtą dumblo apdorojimo metodą Turku uoste Suomijoje buvo supilta uostui reikalinga teritorija. Tokia pati grunto sutvarkymo technologija buvo taikyta ir kituose Suomijos uostuose – Haminos ir Vuosario (Vuosaari). Sukauptą iškastą gruntą racionaliai panaudojo ir norvegai – taip jie plėtojo Trondheimo (Trondheim) ir Kadetangeno (Kadettangen) uostus.
Užteršto grunto aikštelėje susandėliuotas iškasto grunto kiekis – 259 220 m3. Šis kiekis yra nenuginčijamas ir tikslus, kadangi buvo apskaičiuotas pagal atliktus Uosto direkcijos batimetrinius (gylių) matavimus prieš užteršto grunto kasimo darbų atlikimą ir atlikus minėtus darbus.
Dar kartą pabrėžiame, kad Uosto direkcija užterštą gruntą, iškastą uosto akvatorijoje, tvarko nenusižengdama taikomų teisės aktų reikalavimams, darbai vykdomi turint visus reikalingus leidimus ir nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų“, – rašoma pranešime.
Klaipėdos uosto direkcija ketvirtadienį taip pat išplatino grafiką, kuriame pavaizduota, kaip užterštas gruntas yra sutvarkomas.
Uosto vadovas: randama tik gyvsidabrio pėdsakų
Uosto laikinasis vadovas Vidmantas Paukštė patvirtino, kad aplinkosaugininkai rengiasi surašyti administracinio pažeidimo protokolą dėl to, kad įmonė nuo 2013-ųjų vandenį su gyvsidabrio likučiais šalino neturėdama taršos leidimo. Uosto direkcija laikosi pozicijos, kad tokio leidimo nereikėjo.
„Aplinkosaugininkai traktuoja, kad mums anksčiau reikėjo taršos leidimo. Mes manome, kad mes visus leidimus visada turėjome. Turime tokią diskusiją. Neina kalba, kad mes negalime vykdyti tokios veiklos, kalbama apie tai, kad mums dar reikėjo vieno papildomo leidimo. Taip, mes dabar ir tą papildomą leidimą turime (...) Mūsų manymu, tokio leidimo nereikėjo“, – žurnalistams ketvirtadienį Klaipėdoje kalbėjo jis.
Uosto vadovas tvirtino, kad į marias išleidžiamo nuo dumblo atskirto vandens mėginiuose randami tik gyvsidabrio pėdsakai, t.y. 0,011 mikrogramo litre, kai leistina koncentracija yra kone du šimtus kartų didesnė, t.y. siekia 2 mikrogramus.
„Sakyčiau, tai daugiau foninės reikšmės. Gamtoje nėra distiliuoto vandens, yra tam tikrų elementų“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė jis.
Gamtoje nėra distiliuoto vandens, yra tam tikrų elementų, – sakė V.Paukštė.
V.Paukštė sako nenorintis spekuliuoti, iš kur Malkų įlankoje dumble atsirado gyvsidabrio. Jis taip pat patikino, kad dumblas su tributilalavu lieka aikštelėje ir negali būti laidojamas jūroje. Šio elemento, anot jo, randama ir Danės žiotyse, ir Baltijos jūroje ties Palanga, svarstoma, kad tai gali būti susiję su nuotekomis iš valymo įrenginių.
Uosto dumblo valymo darbams nuo 2011-ųjų direkcija buvo sudariusi su rangovais dvi sutartis, tačiau abi jos buvo nutrauktos, o projektas užsitęsė. Pirmoji darbus atliko Latvijos bendrovė „BGS“, 2011 m. sudariusi 6,385 mln. eurų sutartį ir dirbusi iki 2015-ųjų. 2016-aisiais sudaryta nauja 11,367 mln. eurų sutartis su Suomijos bendrovėmis „Sito Rakennuttajat“, „Vesirakennus Ojanen“, „Suomen Vesityo“ ir Estijos „Baltic Techservice“.
Pasak V.Paukštės, viena sutartis nutraukta, nes rangovas dėl operatoriaus pakeistų sąlygų ir užsakymų gausos nebegalėjo atlikti valymo darbų, o antroji nutraukta dėl „sunkiai suprantamų priežasčių, kai rangovas nusprendė nebetęsti darbų“. Anot jo, iš viso pagal abi sutartis rangovams sumokėta apie 6 mln. eurų.
LRT teigimu, Latvijos įmonė darbų baigti negalėjo dėl to, kad iš akvatorijos nebuvo patraukti vadinamieji dokai – įrenginiai laivams statyti ar remontuoti. Tuo metu Suomijos įmonės darbai pradžioje vėlavo dėl konkurentų sprendimo skųsti konkursą, vėliau trukdė nepalankios oro sąlygos.
Uosto aikštelėje saugomą dumblą su tributilalavu, visiškai jį nusausinus, ketinama panaudoti formuojant naujas, apie 80 ha ploto uosto teritorijas.
V.Paukštė taip pat pripažino, kad po pirmojo rangovo darbų dviejuose maišuose su dumblu „buvo pažeidimų“, tačiau jie vėliau esą buvo sutvarkyti.
