Pasirodo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pirmiausia turi pasirinkti bendrovę, kuri pasiūlys sąrašą, iš kurio būtų galima rinktis kapitoną, ir tik tada bus skelbiamas tarptautinis konkursas. Tačiau tikimasi, kad pirmą šių metų pusmetį uosto kapitonas bus parinktas.
Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, uosto kapitono pareigos yra labai atsakingos, todėl nenorima skubėti. Galima pajuokauti, kad reikalavimai uosto kapitonui tokie, kad, atrodo, tokio žmogaus nėra nei Klaipėdoje, nei Lietuvoje.
Uosto kapitonas vadovauja Uosto kapitono tarnybai, turinčiai kelis skyrius – Laivų eismo tarnybą, Uosto priežiūros tarnybą, Laivyno skyrių. Uosto kapitonas yra pavaldus Uosto direkcijos generaliniam direktoriui, turi įstaigos direktoriaus statusą, yra tarsi generalinio direktoriaus pavaduotojas. Kai reikia, uosto kapitonas gali laikinai eiti ir Uosto direkcijos vadovo pareigas.
Kai įgyvendinami investiciniai projektai, pavyzdžiui, rekonstruojama krantinė, be Uosto kapitono tarnybos žmonių neapsieinama. Jų nuomonė, ar laivams krantinė bus patogi, yra labai svarbi.
„Tai kapitonų kapitonas, nes tiek mažo laivelio, tiek okeaninio laivo, atplaukusio į Lietuvos uostą, kapitonas privalo vykdyti Klaipėdos uosto kapitono reikalavimus. Negana to, jis kuria uosto įvaizdį tarptautiniu mastu“, – sako Uosto direkcijos generalinis direktorius.
Pasak jo, Klaipėdos uostas laivybos atžvilgiu yra labai sudėtingas. Nors jame nėra potvynių ir atoslūgių, bet būna dienų, kai vandens lygis būna plius 17 centimetrų, ir dienų, kai jis siekia minus 30 cm. Uosto kapitonas visa tai turi įvertinti prieš kiekvieno laivo įplaukimą.
Pasak A. Latako, reikalavimai uosto kapitonui nepaprastai dideli: jis privalo mokėti ir valstybinę, ir užsienio kalbas, turėti bent 5 metų jūrų kapitono stažą ne mažesniame kaip 3 tūkst. tonų tapos laive, aukštąjį išsilavinimą ir t. t., ir t. t.
„Todėl mes norime, kad uosto kapitonas būtų labai atsakingai parinktas, nenorime skubėti ir padaryti klaidų. Be to, privalome rengti konkursą. Mes nusprendėme eiti oficialiu, rinkos tyrimo ir atrankos keliu, samdyti bendrovę, kuri atrinktų bazinį galimų kandidatų sąrašą, nebūtinai iš Lietuvos. Tai ji turėtų padaryti maždaug per pusantro – du mėnesius. Paskui mes jau skelbsime konkursą, kurio metu pasirinksime kapitoną“, – sako Uosto direkcijos vadovas.
Paklaustas, ar gali būti Klaipėdos uosto kapitonas, sakykime, suomis ar švedas, jis atsakė, kad iš principo gali, bet privalėtų mokėti valstybinę kalbą.
Bendrovė, kuri sudarys minėtą bazinį sąrašą, bus parinkta apklausos būdu, t. y. pagal supaprastintą konkursinę tvarką. Pasak A. Latako, bendrovės, nesusijusios su jūriniu verslu, vargu ar ką galės pasiūlyti. Sąlygos, koks tai turi būti specialistas, jau yra parengtos.
