„Sutinkame, kad tarša yra, tačiau, kol nėra galutinių tyrimų rezultatų, skelbti Klaipėdoje ekstremalią situaciją nėra pagrindo“, – posėdį reziumavo uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.
Ekstremalių situacijų komisija į posėdį per dvi savaites renkasi jau antrą kartą. Sunerimti privertė savivaldybės vykdomo aplinkos monitoringo duomenys, parodė, jog šiaurinėje miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Vitės kvartalo dirvožemyje esama chromo koncentracija viršijama 12 kartų. Ypač sudėtinga situacija šalia Vitės progimnazijos esančiame stadione.
Po pirmojo posėdžio buvo papildomai paimti dirvožemių mėginiai šalia ugdymo įstaigų. Tiriamas ir smėlio dėžėse buvęs smėlis: tikimasi, kad šis tyrimas parodys, ar taršos šaltinis „naujas“ ar ne, nes smėlis vaikams pagal higienos normas turi būti nuolat atnaujinamas.
Iš gyventojų, po atviru dangumi auginusių daržoves, paimti mėginiai. Maždaug po savaitės paaiškės, ar ir daržovės – užterštos chromu.
Tačiau, kaip posėdyje teigė Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas daktaras Ričardas Taraškevičius, reikėtų atlikti kartografinius tyrimus ir nustatyti, kurios teritorijos labiausiai užterštos. Po šio tyrimo toksišką gruntą rekomenduojama nukasti ir išgabenti į specialias aikšteles. Savivaldybės valdininkai informavo, jog ekogeologinis tyrimas bus užsakytas, tačiau jam atlikti prireiks mažiausiai trijų mėnesių.
Posėdyje pasisakęs R.Taraškevičius, akcentavo, jog jau 2006-2010 metais jo atstovaujamas centras nurodė problemines Klaipėdos vietas, kur chromo koncentracija viršijo normas vietomis net 18 kartų.
Anot jo, buvo netgi galimybė gauti finansavimą užteršto dirvožemio nukasimui. Tačiau tuometė Klaipėdos valdžia tuo nepasinaudojo.
Pasak mokslininko, dėl natūralių procesų: lapų grėbimo, grunto tvarkymo darbų, vietomis chromo iš tiesų sumažėjo. Nepaisant to, situacija vis dar sudėtinga. „Svarbu surasti ir šaltinį“, – aiškino R.Taraškevičius.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas tikino, jog šiuo metu Klaipėdos uoste nekraunama krovinių, kuriuose būtų bent koks didesnis chromo kiekis.
„Peržiūrėjome duomenis ir matome, jog nuo 2006-ųjų tokių krovinių nebuvo. 2003-2006-aisiais buvo krauti ferochromo lydiniai. Per tuos trejus metus iš viso – 128 tūkst. tonų. Todėl manome, kad ta tarša – įsisenėjusi ir noriu nuraminti, kad jokio chromo židinio uoste dabar nėra“, – teigė jis.
Dėl taršos Klaipėdos mieste jau kreiptasi į prokuratūrą.
Klaipėdos meras pasiūlė uosto kompanijoms kompensuoti šiame kvartale gyvenantiems ar dirbantiems žmonėms sveikatos tyrimus.
„Prokuratūra ir pasižiūrės, kokios buvo rekomendacijos, kaip jos buvo įgyvendintos ar ne. Šiandien turime kalbėti, kokios yra realios grėsmės gyventojams ir ką mes turime daryti“, – teigė V.Grubliauskas, uostamiesčio mero pareigas einantis nuo 2011-ųjų.
