Kaip pasakojo laikinai bendrovei „Klaipėdos vanduo“ vadovaujantis Alenas Gumuliauskas, prie bendrų nuotekų tinklų prisijungti įpareigota „Grigeo Klaipėda“ turės pasistatyti skaitiklį, kuris nuolat fiksuos, koks nuotekų kiekis atiteka į vamzdynus. Specialus skaitiklis, atsparus cheminėms medžiagoms, į Lietuvą gali keliauti ir kelias savaites.
„Taip pat suderinsime naujas mėginių ėmimo vietas. Taip pat turime išsiaiškinti taršos parametrus, tam, kad nepakenktume mūsų valymo įrenginiams. Sutartis, matyt, bus neterminuota. Nes dabar neaišku, ar kada „Grigeo“ galės grįžti prie savo valymo įrenginių“, – aiškino A.Gumuliauskas.
Uostamiesčio gyventojams vandenį teikiančios bendrovės technologai visą savaitę stebėjo iš „Grigeo Klaipėda“ atplaukiančias nuotekas. Anot jų, jos nėra kažkuo ypatingos ir nesiskiria nuo kitų gamybos įmonių.
„Ką mes matome – tiesiog didesnį kietųjų dalelių kiekį, teks apdoroti didesnį žalio dumblo kiekį. Ką tai reiškia nuotekų valyklai? Tai reiškia didesnį organikos apkrovimą. Biologiniam valymui tai problemų nesudarys. Jei pastebėsime kažkokius pokyčius, kurie kenkia mūsų technologiniam valymo procesui – tada teks griežtinti sąlygas“, – teigė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vyriausioji nuotekų tvarkymo technologė Kristina Bereišienė.
Skaičiuojama, kad „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymas centralizuotoje „Klaipėdos vandenų“ valykloje per metus kainuos 1,5 mln. eurų. Iki šiol už jau esą išvalytų nuotekų priėmimą „Grigeo Klaipėda“ sumokėdavo apie 50 tūkst. eurų.
