„Nuo to laiko, kai sausį „Grigeo Klaipėda“ prisijungė prie „Klaipėdos vanduo“ nuotekų sistemos, vis buvo pratęsiama laikinoji sutartis, nes jie neįgyvendina visų sąlygų. Gegužės 14-ąją baigiasi laikinoji sutartis. Mes jos nebepratęsime, kol įmonė „Grigeo Klaipėda“ nesusitvarkys“, – teigė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Tai reiškia, kad „Grigeo Klaipėda“ iš esmės negalės vykdyti veiklos.
Įmonė įpareigota sumažinti nuotekų taršą. Nustatyta, kad į bendrą vandenvalos sistemą iš įmonės patekdavo gerokai taršesnės nuotekos, nei pagal teisės aktus galėtų priimti „Klaipėdos vanduo“. Anot B.Joniko, nuotekose iš „Grigeo Klaipėda“, kur gaminamas kartonas, viršyta biocheminė tarša, gerokai daugiau kietųjų dalelių. „Mūsų valykla susitvarko, bet nebegalime to tęsti“, – teigė jis per spaudos konferenciją. Anot jo, valykla negali veikti maksimaliu pajėgumu ir tai kelia grėsmę.
Nuotekos – stipriai koncentruotos
Kasdien į AB „Klaipėdos vanduo“ biologinius valymo įrenginius Dumpiuose iš AB „Grigeo Klaipėda“ atiteka iki 3000 kubinių metrų nuotekų. Jeigu jų sudėtis atitiktų nustatytus reikalavimus, ši valykla pajėgtų sutvarkyti ir daug didesnius kiekius. Tačiau AB „Grigeo Klaipėda“ gamybinės nuotekos yra stipriai koncentruotos teršalais, ir miesto nuotekų valykla priversta dirbti ribiniais pajėgumais.
Kaip pranešė bendrovė, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus dauguma pramonės įmonių pirminį nuotekų valymą turi atlikti pačios. Tai yra, kai kurias medžiagas išvalyti savo įrenginiuose, pritaikytuose valyti jų specifines gamybines nuotekas, ir į nuotekų tinklus išleisti su nuotakyno valdytoju suderintą taršą. Tai privaloma ir „Grigeo Klaipėda“. Bet nuo sausio 7 dienos, kai ši bendrovė savo gamybines nuotekas nukreipė į AB „Klaipėdos vanduo“ valyklą, iškilo problema, kuri iki šiol neišspręsta.
„Pagal nuotekų tvarkymo reglamentą vieno iš pagrindinių nuotekų užterštumo parametro BDS7 leistina koncentracija yra 800 mgO2/l. Siekiant užtikrinti šios įmonės tolimesnį darbą po sausio mėnesio įvykių suderinome taršių medžiagų kiekius ir nuo pirmų susitikimų raginome AB „Grigeo Klaipėda“ mažinti šią taršą, tačiau į mūsų tinklus jie išleisdavo nuotekas, kurių užterštumai buvo daug didesni. Tik paskutinėmis dienomis stebime nuotekų užterštumo mažėjimą“, – aiškino Kristina Bereišienė, AB „Klaipėdos vanduo“ vyriausioji nuotekų tvarkymo technologė.
Procesą sutrikdė karantinas
Bendrovės „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas 15min pakomentavo situaciją.
„Siekiame, kad būtų patenkinti visų susijusių pusių interesai – užtikrinta Klaipėdos miesto gerovė, sklandi „Klaipėdos vandens“ veikla bei išsaugotos „Grigeo Klaipėda“ darbuotojų darbo vietos. Prisijungimo sąlygų įvykdymui esame užsakę reikalingą įrangą, ruošiamės montavimo darbams. Užklupusi pandemija bei paskelbtas karantinas sutrukdė viską įdiegti numatytu laiku, bet planuojame darbus baigti kaip galėdami greičiau. Bendradarbiaujame su „Klaipėdos vandeniu“, siekiant, kad situacija būtų išspręsta ir būtų užtikrintas sklandus nuotekų valymo procesas. Kol šis klausimas sprendžiamas ir įmonės veikla laikinai stabdoma, skelbsime prastovas, tačiau imsimės visų būtinų priemonių darbo vietų išsaugojimui ir greitesniam veiklos atnaujinimui“, – aiškino vadovas.
Balandį savaitei buvo stabdoma „Grigeo Klaipėda“ veikla, nes „Klaipėdos vanduo“ kuriam laikui nepriėmė nuotekų.
Ilgus metus „Grigeo Klaipėda“ vengė jungtis į bendrus Klaipėdos miesto nuotekų tinklus ir naudojosi savo vandenvalos įrenginiais Dumpiuose. Miestiečiai, gyvenantys pietinėje Klaipėdos dalyje, skundėsi prastu kvapu. Vis pirštais badyta į Dumpius.
Sausį, po naktinės teisėsaugininkų operacijos, atskleista, kad „Grigeo Klaipėda“ tik mechaniškai apvalydavo nuotekas, apeidavo biologinius valymo įrenginius. Neišvalytos nuotekos nelegaliai būdavo išleidžiamos į „Klaipėdos vanduo“ kolektorių su švariu vandeniu. Šis ištekėdavo į Kuršių marias.
