Apie smurtą patiriamą artimoje aplinkoje B.Sabatauskaitė kalbėjo Seime vykusioje diskusijoje „Smurtas prieš moteris: priežastys, formos ir sprendimai“.
Ji pabrėžė, kad su smurtu vienu ar kitu būdu susiduriame kone kiekvienas, todėl ir klausimas – itin jautrus.
„Visas nerimas aplink smurto temą rodo vieną dalyką – kad mes visi be išimties, tiesiogiai ar netiesiogiai, esame nukentėję nuo smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo to, ar jis vyko mūsų šeimose, ar mes turime artimųjų, kurie patyrė smurtą, ar mes tvarkomės su pasekmėmis to smurto, nes užaugome smurtinėje aplinkoje, – kalbėjo ji. – Mes visi tvarkomės su kažkokiomis to pasekmėmis.“
Smurtą iššaukia nelygybė tarp lyčių
Ir nors dažnu atveju teigiama, kad smurto priežastis yra alkoholio vartojimas, su smurto prevencija dirbantys ekspertai pabrėžia – jis tik vienas katalizatorių, iššaukiančių konfliktą, apie kurį sužino policija, bet ne esminė priežastis.
Apie daugelį smurto atvejų, kurie įvyksta „tyliai“, už uždarų durų, niekas taip ir nesužino.
Ir nors galima ieškoti įvairiausių to priežasčių, kalbėti apie kovą su alkoholiu ar kitais destrukciniais veiksmais, B.Sabatauskaitė pabrėžia – „smurtas artimoje aplinkoje didžiąja dalimi kyla iš nelygybės tarp vyrų ir moterų“.
„Būtent apie tai kalba Stambulo konvencija – kad smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas prieš moteris yra lyčių nelygybės pasekmė, bet Stambulo konvencija sako, kad mes turime daugybę kitų nepastebėto smurto atvejų, taip pat, nukreipto prieš senyvo amžiaus žmones, vaikus ir tuos pačius vyrus“, – akcentavo ji.
Vis tik dažniausiai smurtą patiria moterys.
Didžioji dalis, tai yra – 8 iš 10 nukentėjusių artimoje aplinkoje – moterys. Ir beveik 80 proc. jų nukentėjo nuo intymaus partnerio.
Be to, apklausos rodo, kad viena iš trijų moterų kažkuriame savo gyvenimo etape yra patyrusi smurtą.
Spragos švietime
B.Sabatauskaitė kėlė klausimą, kodėl, apie santykius ir lyčių lygybę nekalbama su jaunuoliais.
„Mes nuo mokyklos laikų nekalbame, kas yra žalingi santykiai, kas yra sveiki santykiai, kaip mums atpažinti smurtą ankstyvame etape, arba – kaip kuriant santykius atpažinti, kad kažkas, ką galbūt aš darau, kitą žmogų žaloja“, – pažymėjo ji.
Žmogaus teisių centro direktorė pastebėjo, kad, pavyzdžiui, pavydo jausmą jaunuoliai supranta iškreiptai, nes apie jį išmoksta tik romantiniuose filmuose, kurie pavydą pateikia kaip natūralią santykių dalį, tarsi rūpesčio išraišką.
„Bet pavydas reiškia visai ne tai. <...> Pavydo teisinimas ir sakymas, kad žinai, aš tai dažnai paklausiu, kur jis yra, kur jis ar ji eis, kiek laiko veiks, kada grįš – tai nėra rūpesčio ženklai, tai yra kontrolės ženklai.
Mes galime dalintis, savo meilę ir rūpestį rodyti ir kitais būdais, pasiteiraudami, o kaip sekėsi, ar patiko, ką veikei, paraginti susitikti, o ne stabdyti nuo susitikimo“, – iškreiptą požiūrį į tarpusavio santykius apibūdino ji.
Toje pačioje diskusijoje dalyvavusi fondo „Frida“ vadovė Daiva Baranauskė sutiko, kad dėmesys turi būti nukreiptas į jaunąją kartą, kuri pati savaime nepasikeis.
Pasak jos, fondo „Frida“ atliktas sociologinis tyrimas „Jaunų porų romantinių santykių kokybė“ parodė, kad jaunos merginos yra linkusios taikstytis su smurtu.
„Merginos, išsilavinusios studentės, taikosi santykiuose su smurtu ir kontrole, net su fiziniu smurtu, o psichologiniu – vienareikšmiškai, vien dėl to, kad būtų poroje, kad neprarastų tos poros, poroje joms būti – „statusas“, – gero nežadančius tyrimo rezultatus pristatė ji.
Statistika tiesos neparodo
B.Sabatauskaitė pabrėžė, kad matoma smurto artimoje aplinkoje statistika neparodo tikrosios situacijos, su kuo ir kokiu mastu susiduria moterys.
„Kai mes kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, labai svarbu kalbėti apie sisteminį smurtą. Kas pasiekia statistiką, yra labai lengvai atpažįstamas fizinis smurtas, beveik visi atvejai, dėl kurių pradedami tyrimai, yra fizinio smurto atvejai“, – sako ji.
Kai mes kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, labai svarbu kalbėti apie tą sisteminį smurtą.
O tai, pasak specialistės, yra tik ledkalnio viršūnė. Nes iki fizinio protrūkio vyksta kitos prievartos, įvairios kontrolės formos.
„Tam tikra kontrolė iš pradžių yra per tam tikrus mažus dalykus: kontaktų apribojimą su kitais šeimos nariais, su draugais.
Asmuo, dažniausiai moteris, netenka tų žmonių, į kuriuos galėtų kreiptis pagalbos, kai kažkas atsitinka. Po to pagalbos pasidaro kreiptis gėda, nes tu nebekontaktavai su žmogumi daugybę laiko, tu nebeturi to rato, kuris tave palaikytų“, – viešai nepastebimo smurto išraiškas aibūdino B.Sabatauskaitė.
Moterys patiria kontrolę
Iliustruodama problemos kompleksiškumą, Žmogaus teisių centro pasidalino neseniai sužinota vienos moters istorija.
„Kai pasako, kiekvieną rytą, penktą valandą ryto tu turi būti pasiruošusi seksui su manimi arba kitaip pati žinai, kaip bus. Tu turi kiekvieną vakarą prisiglausti prie manęs, man paglostyti pilvą, tu turi apsirengti tik tokius apatinius ir tokius drabužius, kurie leistų man kada nori tave paliesti, kurioje nori vietoje“, – taip vienos moters patirtą prievartą atpasakojo B.Sabatauskaitė.
Asmuo, dažniausiai moteris, netenka tų žmonių, į kuriuos galėtų kreiptis pagalbos, kai kažkas atsitinka.
Ir tokiu atveju, pabrėžė ji, tiesioginio smurto, kurį fiksuotų policija, nėra.
„Bet kai aš jos klausausi, man pagaugai eina ir šiaušiasi plaukai, vien galvojant apie tokį atvejį, kokį siaubą turėtų patirti žmogus, būdamas tokiame santykyje“, – apgailestaudama sakė ji.
Įvairiausia kontrolė – per aprangą, maisto gaminimą, nepasitenkinimo išsakymą, grasinimus ką nors padaryti vaikams ar pačiai moteriai – įtraukia į užburtą ratą, sako specialistė.
O moteriai nepaklusus, bandant prieštarauti, prasideda ir fizinio, seksualinio smurto protrūkiai.
„Man atrodo, kad tą suprasti svarbu ir Stambulo konvencija netiesiogiai apie tai kalba – kad mes turime turėti tiek koordinavimą, tiek prevencijos mechanizmą, tiek kalbėti visais formaliais lygmenimis su vaikais nuo mažens, ką reiškia lyčių lygybė, sveiki arba žalingi santykiai, žinoma, pagal jiems pritaikytą turinį“, – dėstė ji.
Nepagrįsta Konvencijos baimė?
Žmogaus teisių centro vadovė užsiminė apie Stambulo konvencijos esmę ir apgailestavo dėl nepagrįstai kuriamų mitų apie ją.
Vienas ryškiausių – susijęs su lyties aspektu.
Konvencijoje teigiama, kad nuo smurto artimoje aplinkoje turi būti ginamos visos visuomenės grupės, nepaisant jų „lyties biologiniu aspektu, lyties socialiniu aspektu, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo nacionalinei mažumai, turto, kilmės, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, civilinės būklės, migranto arba pabėgėlio statuso ar kito statuso“.
Stambulo konvencijos priešininkai dažniausiai apeliuoja į „lyties socialiniu aspektu“ išskyrimą.
Vieni teigia, kad ratifikavus Konvenciją bus panaikinti lyčių skirtumai, kiti baiminasi, kad lyčių bus daugiau nei dešimtys.
Turime turėti tiek koordinavimą, tiek prevencijos mechanizmą, tiek kalbėti visais formalaus lygio lygmenimis su vaikais nuo mažens, ką reiškia lyčių lygybė.
„Ir visiems čia kažkaip šiaušiasi plaukai ir sako, būtent dėl šitos nuostatos atsiras... ir pasimeta kelios, ar 72, ar 76 ar 16 lyčių, ir negali jų išvardyti, galiausiai tik vyrą ir moterį“, – pašiepė ji oponuojančių Konvencijos ratifikavimui argumentus.
Bet vėliau B.Sabatauskaitė pabrėžė, kad situacija yra ne tik nejuokinga, bet ir kelianti nerimą. Nes viešojoje erdvėje sklando vos ne organizuotas pasipriešinimas.
Pavyzdžiui, šiuo metu virtualioje erdvėje yra patalpinta prieš Konvencijos ratifikavimą nukreipta peticija. Ją pasirašė daugiau kaip 10 tūkst. moterų.
„Aš manau, kad, visų prima, yra žmonės, kurie teikia klaidingą informaciją apie Konvenciją ir tada žmonės pasirašo iš paskatintų baimių. Normalu, kad mes kažko nežinome, kai jaučiame baimę ir nerimą, ypač kai kažkas ją kursto sąmoningai“, – sakė ji.
Ir suabejojo, ar iš tiesų didžioji dalis visuomenės nori kovoti prieš smurtą artimoje aplinkoje, ar tik taip sako. Nes tokia prieš Konvenciją nukreipta kova esą rodo kitą tendenciją.
Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė dar 2013 metais, tačiau iki šiol jos neratifikavo.