„Aš konkrečiai tokių perspėjimų, tokių pokalbių neturėjau, bet kiek žinau, ir Remigijus Šimašius, ir kiti politikai yra turėję tokius prevencinius pokalbius ir tai tik išryškina prevencinio pokalbio prasmę“, – antradienį interviu „Laisvės TV“ laidai „Karštos kėdės“ sakė šalies vadovas.
„Šiandien šie žmonės yra dėkingi, kad turėjo tokią galimybę susipažinti su realia situacija ir galimomis grėsmėmis, kurios buvo jiems kilusios. Tai pateisina prevencinio pokalbio reikalingumą, nes visi norime, kad valstybė būtų saugesnė“, – teigė jis.
Žvalgybos įstatymo pataisas, įteisinančias prevencinius pokalbius, G.Nausėda Seimui pateikė pernai gruodį. Pataisas parlamentarai turėtų svarstyti pavasario sesijoje.
Šalies vadovas gruodį pasiūlė įstatyme įtvirtinti žvalgybos pareigūnų teisę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį, „turint duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams“.
Už neatvykimą būtų taikoma administracinė atsakomybė – piniginė bauda.
G.Nausėda anksčiau yra sakęs, kad prevenciniai pokalbiai būtų vykdomi tik su tais žmonėmis, kurie atsidurs priešiškų žvalgų taikinyje, siekiant juos įspėti.
Kritikai teigė, kad projekte siūlomos nuostatos dėl rizikos valstybės interesams yra pernelyg abstrakčios, gali būti plačiai interpretuojamos, todėl sukuria prielaidas piktnaudžiavimui.
Pataisas inicijavusių žvalgybos tarnybų teigimu, tokios priemonės būtinos efektyviai kontržvalgybai.
Praėjusią savaitę paskelbta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką, jog VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Pareigūnas, kuriam suteiktas pranešėjo statusas, teigė manantis, kad šiais veiksmais žvalgybos vadovai galėjo pažeisti teisėtumo ir politinio neutralumo principus.
V.Bako vertinimu, pateikti duomenys rodo, kad VSD galėjo kištis į politinius procesus.
VSD teigia, kad informacijos apie minimus asmenis nerinko, griežtai laikėsi įstatymų. Žvalgybos tarnyba tvirtina, kad galėjo tikrinti informaciją, vykdydama pavedimą tirti galimą užsienio valstybių kišimąsi į rinkimus.
V.Bakas perdavė medžiagą Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Generalinei prokuratūrai, o sužinojęs, kad tyrimas nebeatliekamas, Seimo valdybai pasiūlė inicijuoti parlamentinį tyrimą.
D.Jauniškis – vienas iš dviejų rimtų kandidatų
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sako, kad dabartinis VSD direktorius Darius Jauniškis – vienas iš dviejų pagrindinių kandidatų į šios žvalgybos institucijos vadovus.
„Šiuo metu tai yra vienas iš dviejų pagrindinių kandidatų į šias pareigas“, – „Laisvės TV“ sakė šalies vadovas.
„Šiandien aš nematau jokio pagrindo, disponuodamas visa informacija, įtarti, kad VSD vadovas kažkaip nusižengė įstatymams ar užsiėmė neteisėta veikla“, – teigė prezidentas.
Jis taip pat teigė ketinantis VSD vadovo kandidatūrą teikti kitą savaitę.
