Pranešimus skaitė premjeras Andrius Kubilius, švietimo ministras Gintaras Steponavičius, ūkio ministras Rimantas Žylius, Suomijos Aalto universiteto verslo centro rinkodaros vadovas Teemu Seppala, Stanfordo–Aalto universiteto Verslo centro Patariamosios tarybos pirmininkas Alexas Sozonoffas, koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Arūnas Laurinaitis, KTU rektorius Petras Baršauskas, KTU mokslo prorektorė Asta Pundzienė.
„Šį kartą pabrėžiame, jog universitetas turi dėti visas pastangas naujų žinių ir technologijų kūrimui bei diegimui versle stiprinti ir taip Lietuvą paversti modernia, technologiškai išsivysčiusia Europos valstybe, – teigia KTU rektorius prof. Petras Baršauskas. – Ypač didelį dėmesį toliau skirsime jaunimo verslumui skatinti ir ugdyti. Po konferencijos bus atidarytas KTU Inovacijų ir verslo centro Jaunojo verslo vystymo skyrius „StartupSpace“, kuris, tikimasi, taps studentų ir jaunimo verslo idėjų augimo ir vystymosi terpe.“
Ypač didelio dėmesio sulaukė A.Sozonoffo, kuris yra užėmęs labai aukštas pareigas koncerne „Hewlett Packard“, pranešimas. Jame Aalto universiteto vyresnysis patarėjas kalbėjo apie pasikeitusias bendravimo, verslo kūrimo ir vystymo sąlygas, kai daugelis tradicinių dalykų persikėlė į virtualią erdvę.
Po pranešimo klausytojai uždavė daug klausimų žymiam verslo, studijų ekspertui. Salėje nuaidėjo juokas ir pritarimas po ypač taiklaus asociacijos „Infobalt“ atstovo klausimo: „Jei mūsų mokslininkai yra tikrai aukšto lygio, kodėl jie, vienodomis teisėmis dalyvaudami bendruose moksliniuose projektuose gauna mažesnį atlyginimą nei jų kolegos iš išsivysčiusių šalių. Ar tai reiškia, kad jie kvailesni?“. A.Sozonoffas patikino, kad tikrai ne kvailesni ir kad palaipsniui atlyginimai turėtų vienodėti.
Konferencijoje siekta pradėti konstruktyvų dialogą tarp valdžios, aukštojo mokslo ir verslo institucijų, siekiant suvienyti valstybės, verslo investicijas ir aukštojo mokslo intelektinį potencialą naujoms technologijoms kurti, tvariam šalies ekonomikos bei darnios visuomenės augimui užtikrinti.
Jau pastaraisiais metais valstybė nemažai lėšų skyrė mokslo infrastruktūrai stiprinti, įrangai įsigyti besikuriančiuose penkiuose Lietuvos slėniuose – integruotojo mokslo, studijų ir verslo erdvėje. Tačiau, norint paspartinti jų plėtrą ir suteikti realią naudą visuomenei, reikalingi konkretūs žingsniai.
