Turizme – sunkesnės prognozės
„Nebėra žiemos sezono pramogų – buvo tiek lygumų, tiek kalnų slidinėjimas. Anykščių, Ignalinos rajonai, kur būdavo kalnai, kur atvažiuodavo žmonės savaitgaliais slidinėti, – jie nebeatvažiuoja“, – BNS sakė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė.
Anksčiau būdavo, kad kaimo turizmo sodybas atostogoms vasarą užsakydavo dar kovo mėnesį (...) Dabar vasaros neišpirktos, visi nežinioje gyvena.
Anot jos, vis daugiau keliautojų nėra tikri, kokia bus ir vasara, tad iki paskutinės akimirkos renkasi, ar vykti į kaimo sodybą, ar pajūrį, o gal, pavyzdžiui, į Turkiją. Tokias tendencijas lemia ir vis daugiau lankstumo suteikiančios technologijos.
„Anksčiau būdavo, kad kaimo turizmo sodybas atostogoms vasarą užsakydavo dar kovo mėnesį (...) Dabar vasaros neišpirktos, visi nežinioje gyvena. Labai sudėtinga situacija“, – sakė A.Vaitkuvienė.
Verslininkas, kelionių ekspertas Rimvydas Širvinskas-Makalius, kalbėdamas apie išvykstamąjį turizmą, pastebi, jog keliautojams vis sunkiau nuspėti, kada yra geras laikas vykti atostogauti.
„Labai viskas keičiasi ir tie nusistatymai, kad, pavyzdžiui, lietingasis ir sausasis sezonas yra tam tikru metu, dabar jau nebėra tokie griežti. Ypač, pavyzdžiui, Karibų regione, kalbant apie kruizines keliones, jau kiek sunkiau yra nuspėti“, – teigė bendrovės „TravelDeals LT“ įkūrėjas R.Širvinskas-Makalius.
Pasak jo, keliautojams jau tenka pratintis, kad ne visuomet Alpėse ar kitur suras tiek sniego, kiek anksčiau.
„Iki Naujųjų metų nuvažiavus į Ukrainą, Bukovelį, net sniego nebuvo, tai teko kai kuriems keliautojams nusivilti“, – teigė R.Širvinskas-Makalius.
Eksperto teigimu, keliautojai privengia, tarkime, pietų Europos per patį vasaros įkarštį, renkasi vėsesnius mėnesius: „Jie patys turbūt keičia savo įpročius, kad reikia grįžti ne įdegusiam ir rudam, o grįžti reikia pailsėjusiam“.
Kelionių organizatorius „Novaturas“ pastebi, kad vidurvasariu orai pastaraisiais metais buvo labai geri Lietuvoje, todėl dalis keliautojų lietuviškos vasaros mėnesiais vietoj užsienio renkasi vietos turizmą.
„Keičiasi sezonai ir, jei seniau populiariausias laikas atostogauti šiltuose kraštuose buvo pats vidurvasaris, tai dabar šis laikas „išsitempė“ – žmonės vyksta į šiltesnius kraštus sezono pradžioje (balandžio, gegužės mėnesiais) ar jau pabaigoje – rugsėjo, spalio mėnesiais“, – sakė „Novaturo“ komunikacijos projektų vadovė Dovilė Zapkutė.
A.Vaitkuvienė kaip vieną iš pastarųjų metų orų pokyčių įvardijo šiltą rugsėjį: verslas galėtų teikti paslaugas, bet vaikai jau eina į mokyklą, o šeimos nebegali keliauti ilgesnį laikotarpį, tad reikia atrasti naujų formų, „kaip rugsėjį pritraukti klientą“.
Žiema dar sugrįš, bet rečiau
„Nuolat turėsime trumpesnę žiemą, žiemą su atitirpstančiu sniegu, atodrėkiais, vėlgi kažkokiais sušalimais – to turbūt nebeišvengsime. Bet tikimybė, kad pasikartos tokia anomali žiema kaip šiemet, yra labai menka“, – BNS teigė Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Justas Kažys.
Jis teigia, kad nors ilgalaikiai 30 laipsnių šalčiai Lietuvoje jau iš esmės tapo praeitimi, bet dar gali būti pakankamai sniegingų ir su žemomis temperatūromis žiemų. Tiesa, po kelių dešimtmečių tokia žiema, kaip šių metų, jau turėtų tapti įprasta: mažės sniego storis, dienų su sniegu skaičius.
Mokslininkas pripažįsta, kad orai jau sunkiai prognozuojami, tačiau kol kas žiemos turizmas Lietuvoje tikrai nėra „pasmerktas“, o klimato kaita turizmo sektorių paveikusi menkai – atvykstamasis turizmas šalyje auga, bet tai veikiau susiję su reklaminėmis kampanijomis, o ne orais, tad „klimato kaita dar nepalietė turizmo sektoriaus tiesiogiai“.
Mykolo Romerio universiteto Lyderystės ir strateginio valdymo instituto profesorius Alvydas Baležentis mano, jog vertinant pokyčius turizmo, rekreacijos paslaugų sektoriuje, poveikį daro ne vien klimato kaita.
„Veikia ir virusai, teroristai ir ekonominė situacija atskirose šalyse ir kraštuose, tai tų pokyčių nesiimčiau įvardyti, kad tai, kas kinta, yra vien tik nuo klimato kaitos“, – sakė A.Baležentis.
Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė sako, kad bent jau kol kas klimato kaita Lietuvos turizmui didelės įtakos nedaro.
„Turistų srautai Lietuvoje augo ir gruodžio mėnesį apgyvendinimo įstaigos dirbo ypač intensyviai. Nemaža dalis turistų Lietuvą lanko dėl jos unikalios gamtos, aktyvių pramogų ar vis populiarėjančio medicininio turizmo (...) O kartais ir dėl to, jog Lietuva nėra turistais perkrauta valstybė“, – sakė M.Plepytė-Rainienė.
„Atgal į gamtą“: pasaulis atranda natūralumą
Pasaulyje ir Lietuvoje, pasak ekspertų, jau matyti tendencija keisti kelionių įpročius, lėtinti tempą, ieškoti autentiškumo, natūralumo. Tokie pokyčiai nebūtinai visuomet paskatinti oro sąlygų, bet gali, savo ruožtu, teigiamai prisidėti prie poveikio klimatui mažinimo.
„Daugelį metų buvo tikslas kuo daugiau – nuvažiuoti, pamatyti, nesvarbu, kaip ten ką, bet visur ir daug būti. Dabar ta mada pradeda keistis ir keičiasi turizmo filosofija. Svarbiau ne „kiek prabėgti“, bet svarbiau tampa sustoti, išgirsti medį, paukštį, save, pamatyti saulėlydį, saulėtekį“, – sako A.Baležentis.
Pasak jo, randasi ir naujų turizmo krypčių: lėtasis, potyrių, ornitologinis turizmas, ir tai paranku Lietuvai.
A.Vaitkuvienė teigė, kad jau keleri metai iš eilės stebimas augantis ekologinio turizmo ir tvaraus vartojimo poreikis iš keliautojų pusės.
„Keliautojas, pasirinkdamas sodybą aiškinasi, ar ten rūšiuojamos šiukšlės, ar ten šildymas iš atsinaujinančių šaltinių, ar maistas, kurį jis gauna, ekologiškas. Ir tos sodybos, kurios pasirinko tokią pakraipą, jos tampa vis populiaresnės“, – sako ji.
Labai dažnai žmonės pradeda rinktis pabūti tam tikrame žemės ūkio mažame modelyje: kažką pasėti, pamelžti karvę.
J.Kažys pastebi, jog keliautojai vis dažniau nori prisiliesti prie konkretaus gyvenimo būdo, susipažinti su ūkio kasdienybe.
„Labai populiarėja eko-banga visoje Vakarų Europoje ir netgi pasaulyje, drįsčiau sakyti (...) Taip pat ekoturizmas galėtų būti susijęs su tam tikromis veiklomis, amatais. Labai dažnai žmonės pradeda rinktis pabūti tam tikrame žemės ūkio mažame modelyje: kažką pasėti, pamelžti karvę“, – sako J.Kažys.
Agentūros „Keliauk Lietuvoje“ Turizmo produktų ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė teigia, kad 2019 metais galima buvo pastebėti populiarėjančias keliones traukiniais ir kitomis mažiau taršiomis transporto priemonėmis.
„Ši tendencija greičiausiai tik stiprės artimiausiais metais. Tai yra itin palanki prielaida vietiniam turizmui visoje Europoje, taip pat kelionėms į artimas šalis, kur skristi yra nebūtina. Be abejo, tai nereiškia, kad keliautojai nustos skraidyti, tačiau gali mažėti trumpų kelionių populiarumas“, – sako ji.
R.Širvinsko-Makaliaus teigimu, kai kuriose šalyse atsiradęs gėdinimas skristi lėktuvu (reiškiamas švedišku žodžiu flygskam, angliškai flight shaming) gal ir gali prisidėti prie vietos turizmo, bet vargu, ar net per artimiausią dešimtmetį bus galima matyti kelionių į užsienį sumažėjimą – pasak jo, daugelis žmonių Lietuvoje dar tik atranda keliones.
Ekologija ir autentiškumas – galimybės Lietuvai
„Baltijos šalys turi puikių turizmo išteklių, kurių daugelio dar neatrado užsienio turistai: kultūros, gamtos lobiai, maisto gaminimo tradicijos, sveikatingumo paslaugos“, – BNS teigė Lietuvoje vasarį lankęsis turizmo ekspertas iš Vengrijos Laszlo Puczko.
J.Kažys sako, kad nors Latvija iš Baltijos šalių turi bene geriausias sąlygas pajūrio turizmui, bet kaimo turizmui sąlygos palankesnės Lietuvoje.
„Ekoturizmą matau kaip vieną iš galimybių Lietuvos turizmo sektoriui (...) Turime labai gražius ir nacionalinius parkus Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, ir didelį miškų masyvą su gražiais nedideliais ežerėliais, upeliais, ką galima išnaudoti (…) Latvija yra labai stipriai koncentruota į Rygą ir regionai šiek tiek menkiau išvystyti“, – sakė J.Kažys.
Pasak jo, nors pirmiausiai turistus į Lietuvą toliau vilios šalies „nepažintumas, ir ypač iš Azijos šalių domėjimasis Europos sena kultūra, architektūra, bažnytiniu paveldu“, kita vertus, pietų šalyse ilgainiui gali tapti per karšta, ir dėl klimato kaitos dalis žmonių bus linkę rinktis Baltijos jūros, Šiaurės jūros regioną, tad lietuviška vasara, kuri taps ilgesnė ir karštesnė, turi potencialą pritraukti turistų.
A.Baležentis akcentuoja Lietuvos gamtos turtus: švarius giluminius vandenius, orą, dideles saugomas teritorijas, nacionalinius, regioninius parkus, kai „kitose valstybėse, ypač industrinėse, visa tai jau yra praeitis“.
„Prisimenu, pas mus ne vieną kartą buvo atvažiavę kinai, kelionės pabaigoje aš jų klausiau, kas jiems labiausiai patiko, ir žinote, kuo jie labiausiai žavisi pas mus: sako, pas jus labai gražūs debesys, labai gražus oras, švarus, tyras oras. Pasaulyje daug kur to jau nėra“, – dalijasi įspūdžiais A. Baležentis.
Jo žodžiais, veikiausiai ateityje Lietuvoje daugės turistų ir iš Skandinavijos šalių, ir iš Ukrainos, Baltarusijos.
„Mūsų turizmo devizas galėtų būti „Esame piečiausia Baltijos valstybė“. Tai – klimatinis patrauklumas atvykti ir iš šiaurės, ir iš pietų“, – sako A.Baležentis.
Metas galvoti apie rizikas: puls erkės, alins karštis
Įvertindami ateities orų pokyčius ir jų įtaką turizmui bei rekreacijai, mokslininkai ir ekspertai įvardija ne tik vis karštesnes vasaras, bet ir pavojingų organizmų gausėjimą. Kartu jie atkreipia dėmesį ir į nuoseklios, ilgalaikės turizmo politikos bei investicijų svarbą, į būtinybę propaguoti Lietuvos turizmą.
J.Kažys teigia, kad Lietuvoje, prieš plėtojant miestų kultūrinį turizmą, svarbu pasirūpinti, pavyzdžiui, efektyviu kondicionavimu. Anot jo, tai reikalaus papildomų išlaidų, bet „bent jau skaičiavimai, kurie atlikti ir Europiniu mastu, ir JAV, teigia, kad tokios investicijos turėtų atsipirkti“.
„Karščio bangos, ypač mieste, gali pasireikšti labai stipriai, visi kiti pavojingi meteorologiniai reiškiniai – stiprios liūtys, krušos atvejai ir panašiai, gali tik aktyvėti – ypač vasaros metu“, – sako J. Kažys.
„Vis labiau turizmui trukdys erkės. Erkės – štai konkretus priešas. (...) Ne tik miškuose, jos jau sodybose, soduose, miesto parkuose“, – perspėja A.Baležentis.
Jis pabrėžia, kad reikia rūpintis ir vandens telkinių švara Lietuvoje, nes kylant temperatūrai kur kas greičiau dauginasi kenkėjai, bakterijos.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė A.Vaitkuvienė teigia, jog kaimo turizme Lietuvoje dirba ir nemažai vyresnio amžiaus žmonių, tad perspektyvoje yra iššūkis neatsilikti nuo naujų technologijų, perprasti paskutinės minutės užsakymus, išmokti dirbti su interneto platformomis, pavyzdžiui, „Booking“, „Airbnb“.
„Keliauk Lietuvoje“ atstovai mano, kad augant tvaraus turizmo poreikiui, verslai, kurie galės pasiūlyti tvarių prekių ir paslaugų, sulauks daugiau dėmesio.
Jei teks pamiršti baltas žiemas, galbūt atsiras galimybė dar labiau išplėtoti turizmą gamtoje.
„Taip pat verta paminėti, kad keliautojai puikiai atskiria priemones, kurios yra skirtos tik reklamai apie ekologinę atsakomybę, nuo veiksmų, kurios realiai mažina taršą“, – teigia I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė M.Plepytė-Rainienė tiki, kad net ir pasikeitus oro sąlygoms šalyje, bus kuo sudominti keliautojus.
„Jei teks pamiršti baltas žiemas, galbūt atsiras galimybė dar labiau išplėtoti turizmą gamtoje (...) Turime tikrai dideles veiklų pasiūlas užsienio turistui Lietuvoje, todėl jas adaptavus orui galima bus sulaukti turistų gausos“, – sakė ji.
A.Baleženčio teigimu, plėtojant vietos ar atvykstamąjį turizmą Lietuvoje būtų prisidedama prie šalies ekonomikos, kita vertus, tai mažintų ir poveikį gamtai, nes mažėtų tolimųjų kelionių. Tad klausiant, ar reikia kovoti su klimato kaita, ar ja pasinaudoti, „matyt, protingiausia taktika ir strategija būtų – ir kovoti, ir naudotis“.
