Klimato kaitos poveikis žmonių sveikatai Lietuvoje jau akivaizdus. Ekspertai prognozuoja, kad klimato kaitos problemoms tik aštrėjant, Lietuvoje tai gali pasireikšti tiek jau esamų ligų paūmėjimu, tiek naujų ligų atsiradimu.
Nuo naujų virusų ir vėžinių susirgimų rizikos iki taršos sukeliamų plaučių ligų ir net padažnėjančių avarijų – klimato kaitos poveikis sveikatai platus ir keliantis nerimą.
Didžiausias nerimas – dėl karščio bangų
Vilniaus universiteto (VU) profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis sako, kad karščio bangos ir apskritai aukšta temperatūra yra pasidariusi įprastu reiškiniu Lietuvoje.
Klimatologas pastebi, kad jos pasitaiko ne tik vasaros, bet net ir gegužės mėnesį. Tokių dienų, kai temperatūra pakyla aukščiau 25 laipsnių, per pastaruosius šešis dešimtmečius padaugėjo 9–10 dienų.
Kad vasaros tapo daug karštesnės rodo ir tai, kad vis dažnesnės tampa tropinės naktys.
„Jomis vadiname naktis, kai temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių. Pavyzdžiui, per visą XX a. tokių naktų Lietuvoje buvo užfiksuotos vos kelios, o dabar po kelias fiksuojame praktiškai kiekvienais metais“, – sako A.Bukantis.
Kalbėdami apie klimato kaitos pavojus, medikai pirmiausia mini karščio bangas. Jų metu ypač paūmėja širdies ir kraujagyslių ligos, kurios Lietuvoje ir taip nusineša ypač daug gyvybių – daugiau nei pusę mirčių kiekvienais metais sukelia kraujotakos sistemos ligos.
Mes, šiauriečiai, nesame atsparūs karščio bangoms, – sako klimatologas.
„Kiekvienais metais karščio bangos nusineša daugybę gyvybių, nes mes dažnai neturime ir galimybių, kaip apsisaugoti nuo aukštos temperatūros. Mūsų tiesiog tokia anatomija – mes, šiauriečiai, nesame atsparūs karščio bangoms. Reikia keisti savo gyvenimo būdą karščio bangų metu. Ir tokiu būdu galbūt ta žala bus ne tokia didelė. Nes pasireiškianti hipertermija labai yra pavojinga visų amžiaus grupių žmonėms, bet ypatingai senyvo amžiaus žmonėms“, – sako klimatologas A.Bukantis.
Klimatologo teigimu, karščio bangų vis daugės. Prognozės Lietuvos orams negailestingos – skaičiuojama, kad vasaros mėnesiai šio amžiaus pabaigoje Lietuvoje gali tapti net keturiais laipsniais karštesni.
LSMU docentas V.Vaičiulis atkreipia dėmesį, kad intensyvūs vasaros orai gali sukelti ir kitas rimtas sveikatos problemas.
„Kiekvieną karščio bangą lydi ir intensyvi saulės spinduliuotė, nes karščio bangos metu debesų nėra, o saulė atvirai plieskia į žemę. Ultravioletinės spinduliuotės kiekis žmogaus odai turi labai didelį poveikį. Dėl to metų eigoje tai gali išprovokuoti ir vėžinių susirgimų. Saulės spinduliuotė labai kenkia akims, gali išprovokuoti kataraktą“, – sako ekspertas.
Anot VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorės prof. dr. Nataljos Fatkulinos, karščio bangos gali dažniau sukelti ir virškinamojo trakto sutrikimus.
Gali atsirasti erkių, nuo kurių sukeliamo encefalito turimos vakcinos neapsaugos
V.Vaičiulio teigimu, vienas iš akivaizdžiausių ir rimčiausių klimato kaitos sukeliamų pavojų lietuvių sveikatai – šiltėjančio klimato sukeltas erkių aktyvumo paankstėjimas ir pailgėjimas.
„Anksčiau būdavo įprasta, kad pirmosios erkės įsisiurbia kovo pabaigoje, dabar pasigirsta, kad ir sausio pabaigoje, o vasarį beveik kiekvienais metais žmonės parsineša erkių“, – sako LSMU docentas.
Anot jo, atsiranda naujų erkių rūšių, kurios sukelia erkinį encefalitą, kuris Lietuvai yra neįprastas ir agresyvesnis.
„Jeigu uždominuos nauja agresyvi erkinio encefalito atmaina, kuri anksčiau buvo neįprasta, tai dabar naudojamos vakcinos nuo erkinio encefalito gali ir nepadėti“, – sako dr. V.Vaičiulis.
Anot klimatologo A.Bukančio, sveikatos problemų Lietuvoje pridaryti gali ir kiti ligas platinantys organizmai.
Jeigu uždominuos nauja agresyvi erkinio encefalito atmaina, kuri anksčiau buvo neįprasta, tai dabar naudojamos vakcinos nuo erkinio encefalito gali ir nepadėti, – sako V.Vaičiulis.
„Plečiasi arealai tų ligų sukėlėjų, kurie dabar yra Šiaurės Afrikoje arba Pietų Europoje. Jie gali didinti savo arealą, plėsdamį jį būtent į Šiaurę. Europoje jau dabar matomas Vakarų Nilo viruso, maliarinio uodo paplitimas. Baltijos jūroje plinta choleros bakterijos, nes šiai bakterijai reikia, kad būtų bent 20 laipsnių temperatūra, kad ji galėtų gerai vystytis. O dabar vasaromis vis dažniau Baltijos jūroje būna tokia tempratūra“, – sako klimatologas.
Vis dėlto LSMU docentas V.Vaičiulis kiek ramina: „Nemanau, kad kokių 50 metų laikotarpiu mes turėsime maliariją Lietuvoje, abejoju dėl to. Maliarinių uodų yra, bet jie nėra infekuoti ir šiuo metu mums tai negresia.“
Alergijos užklumpa net vasarį
Didelė grėsmė lietuvių sveikatai – ūmėjančios alergijos. Anot LSMU docento V.Vaičiulio, jeigu seniau alergijas turintys žmonės jas pajausdavo balandžio mėnesį, tai dabar alerginės reakcijos prasideda daug anksčiau – kovo ar net vasario mėnesį.
„Kadangi dabar pavasaris būna staigus, ankstyvas, vienu metu ore atsiranda labai daug žiedadulkių. Šie alergenai, kartu su aukšta temperatūra pavasarį, irgi darosi labai pavojingi. Dėl klimato kaitos nebėra etapais išdėstyto augalų žydėjimo – dabar viskas pražysta kartu arba beveik kartu. Tai sukelia ir bronchinės astmos paūmėjimus, kitas plaučių ir kvėpavimo takų ligas“, – sako mokslinkas A.Bukantis.
Jeigu žmogus negali socializuotis, tai labai dažnai kenčia jo psichinė sveikata, – sako V.Vaičiulis.
Pasak V.Vaičiulio, vis atsiranda ir naujų augalų, kurie sukelia alergijas.
LSMU mokslininkas akcentuoja, kad pailgėjęs alergijų laikotarpis gali sukelti ir kitokių problemų:
„Jeigu žmogus negali socializuotis, kada jį veikia kažkokie išorės veiksniai, tai labai dažnai kenčia jo psichinė sveikata.
Pavyzdžiui, turiu pažįstamų, kurie kiekvieno pavasario laukdavo su baime, su stresu, nes atsirandančios alergijos labai paveikdavo jų socialines galimybes bendrauti su draugais, išeiti į lauką. Būtent besikeičiančio klimato sukeltas žiedadulkių ekspozicijos prailgėjimas labai stipriai paveikia ir žmonių psichinę sveikatą“, – sako LSMU docentas.
Dėl oro taršos – ir širdies ligų paūmėjimas
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais daugiau nei keturi milijonai žmonių miršta dėl oro taršos poveikio. Net 95 proc. pasaulio gyventojų yra veikiami kietųjų dalelių koncentracijos, kuri viršija PSO rekomenduojamą 10 mikrogramų kubiniame metre ribą.
„Tarša didėja, tai sukelia klimato kaitą ir čia labai stipriai prisidėjo žmogus, jo veikla. Pagrindiniai taršos neigiami veiksniai žmogaus sveikatai yra poveikis kvėpavimo sistemai. Kai įkvepiame kenksmingų kietųjų dalelių, tai gali išprovokuoti bronchinę astmą, ypatingai žmonėms, kurie ją turi, ši liga gali paūmėti“, – sako V.Vaičiulis.
Anot pašnekovo, tarša gali pakenkti ir širdies bei kraujagyslių sistemos būklei.
„Kai įkvepiame oro teršalų į savo plaučius, jie nebūtinai užsibūna plaučiuose. Per plaučius teršalai patenka į kraują, į kitus audinius, o tai daro įtaką uždegiminėms reakcijoms, kurios silpnina kraujagyslių sieneles, gali išprovokuoti ir infarktus, insultus ir tiesiog kraujagyslių plyšimus“, – sako LSMU mokslininkas.
Docento teigimu, nuolatos kvėpuojant užterštu oru, ateityje didėja rizika susirgti ir kvėpavimo sistemos vėžinėmis ligomis, teršalai taip pat gali pakenkti nervų sistemai.
„Ypatingai vasaromis, karščio bangų metu, kada nėra vėjo ir yra didelis slėgis, teršalai neišsisklaido, kybo ore, formuojasi smogas, kartais tas smogas, kada jis veikiamas intensyvios saulės spinduliuotės, virsta fotocheminiu smogu, kas yra dar pavojingiau už įprastinį smogą“, – sako LSMU dėstytojas.
Visgi ekspertas įžvelgia vieną pasikeitusių orų pliusą – dėl drėgnesnių ir labiau vėjuotų žiemų tarša mažesnė žiemą.
„Drėgmė ir vėjai mažina taršą, ją išsklaido, o lietus, šlapias sniegas numuša ją žemyn. Ir dėl to žiemą gali būti kiek mažesnė taršos įtaka sveikatai“, – sako jis.
Vis dėlto žiemą klimato kaita sukelia kitų problemų. Dėl klimato kaitos žiemos tampa vis mažiau prognozuojamos.
„Kiekvieną kartą žiema būna skirtinga. Ir dažniausiai būna su mažai sniego ir šlapios žiemos. Esant permainingiems orams, atsiranda didesnė traumų rizika, padaugėja autoįvykių kelyje“, – sako ekspertas.
Yra dar vienas teigiamas šiltų žiemų poveikis – anot V.Vaičiulio, dėl šiltesnių žiemų mažėja nušalimų, ypač tų, kurie baigiasi mirtimi, atvejų.
Gali atsirasti naujų infekcinių ligų
Klimato kaitos sukeliamas temperatūros augimas lemia ir mums jau žinomų infekcinių ligų paūmėjimą ir naujų atsiradimą.
Žiemos Lietuvoje trumpėja ir darosi nebe tokios žiemiškos – temperatūra dažniau būna teigiama nei neigiama, sako A.Bukantis.
VU Sveikatos mokslų instituto direktorė prof. dr. N.Fatkulina sako, kad dėl vis šiltėjančių žiemų bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai tinkamai neužšąla.
„Jeigu keletą metų iš eilės nėra geros minusinės temperatūros, galime tikėtis infekcinių ligų protrūkių – galbūt tų, kurias jau turime, galbūt galime turėti naujų“, – sako N.Fatkulina.
Dėl drėgno oro ankstyvesnės tampa ir gripo epidemijos.
„Jeigu anksčiau gripo epidemijai būdavo būdinga prasidėti kovo mėnesį, tai dabar gripu dėl jam palankių orų užsikrečiama ir vasarį ar net sausį“, – sako LSMU docentas V.Vaičiulis.
Svarbiausia – sveika gyvensena
N.Fatkulina pabrėžia, kad dorojantis su klimato kaitos poveikiu žmonių sveikatai svarbiausia yra sveika gyvensena ir tinkamas visuomenės ugdymas.
„Jeigu žmogus gyvena subalansuotai – toks žmogus mažiausiai pajaus klimato kaitos padarinius“, sako N.Fatkulina.
Pašnekovės teigimu, sveika gyvensena, kalbant apie neinfekcines ligas, leis greičiau adaptuotis prie klimato pokyčių.
„Žmogaus organizmas labai lengvai adaptuojasi prie tam tikrų galimybių. Ir visa ta informacija yra genetiškai įrašoma. Ir jau kita, naujai gimstanti karta, turi tam tikrų atsparumų tam tikriems susirgimams ir tam tikram poveikiui“, – sako ji.
Anot jos, karščio bangų – kurias ekspertai įvardija kaip pagrindinį klimato kaitos pavojų sveikatai – sukeliamų sveikatos problemų padidėjimas yra neabejotinas, tačiau neprivalo būti drastiškas ir pavojingas, svarbu žinoti, kaip elgtis karščio bangų metu.
„Žmogus turi žinoti, kad turi vartoti pakankamai skysčių, esant tam tikroms aplinkybėms gali reikėti papildomai vartoti kalio – tačiau kiekvienam žmogui skirtingai pagal jo poreikius“, – sako N.Fatkulina.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) visuomenės sveikatos fakulteto doc. dr. Vidmantas Vaičiulis sako, kad karščio bangų metu reikėtų vartoti daug skysčių, būti patalpose, kurios yra gerai kondicionuojamos, o lauke leisti laiką žaliuosiuose plotuose, kuriuose temperatūra visada būna kiek žemesnė, taip pat dažniau būti prie vandens telkinių.
Jis taip pat sako, kad priemonių žmonėms pagelbėti karščio bangų metu gali imtis net ir savivaldybės.
„Iš pietinių valstybių pavyzdžių matome, kad galima vėsinti ne tik vidaus, bet ir lauko orą. Šalto vandens dulksna kažkur senamiestyje prie restoranų, pro kurią praėję žmonės atsivėsintų, ir kuriam laikui to užtenka“, – sako LSMU docentas.
Prie klimato kaitos realybės turės taikytis ir sveikatos apsaugos sistema.
„Pirmas dalykas, ką sveikatos sistema turėtų padaryti, tai pripažinti, kad tokia problema jau egzistuoja. Nesu tikras, ar jie jau tai padarę. Kai jie pripažins, sistemoje turės atsirasti naujų funkcijų. Iš tikrųjų tokius dalykus jau galima pakankamai lengvai prognozuoti. Mes visi žinome, kad Lietuvoje vasaros karštėja, tam reikia pasiruošti iš anksto. Tai sveikatos apsaugos sistema ir turės tai daryti – prognozuoti, ruoštis atvejų skaičių padidėjimui. Tai pagrindinis dalykas“, – sako V.Vaičiulis.
Jis sako, kad prognozuojant sveikatai grėsmingus orų laikotarpius bus svarbus ir kitų institucijų vaidmuo, medikai turės bendradarbiauti su meteorologais, klimatologais.
