„Negalime sakyti, kad minus aštuonių laipsnių temperatūra balandžio 17 d. yra išskirtinai stebinantis, niekada anksčiau nepasitaikęs atvejis. Tačiau tai yra neįprasta“, – portalui sakė jis.
Pasak D.Valiuko, panaši temperatūra balandžio 17 d. yra buvusi 1974 ir 1979 m. Varėnos rajone. Tada temperatūra nukrito iki -9,3 laipsnių. Panaši, tik kiek aukštesnė temperatūra buvo ir 1961 bei 1981 m.
Klimatologas taip pat sakė galintis išskirti ir 1976 m., kai netgi balandžio 30 d. dar buvo užfiksuota -6,6 laipsnio temperatūra.
„Balandis vis dėlto dar yra priskiriamas prie šaltojo metų laikotarpio. (…) Žiūrint į visą mėnesį, o ne į atskiras jo dienas, anksčiau sniegas balandį nieko nestebindavo. Pastaruoju metu, vykstant klimato kaitai, balandžiai šiltėja, bet nepaisant to šiltėjimo jų būna labai įvairių. Prisiminkime, pavyzdžiui, 2013 m. – sniegas laikėsi labai ilgai, dar ir balandį jo buvo daug. O paskui atėjo labai staigus pavasaris. Kontrastai balandį gali būti dideli“, – sakė D.Valiukas.
Mokslininkas sakė galintis pateikti ir priešingų atvejų – pavyzdžiui, 2012 m. Alytuje balandžio 29 d. buvo 31 laipsnis šilumos. Klimatologo teigimu, ir kalbant apie šiuos metus derėtų prisiminti balandžio pradžią, kuri buvo šilta.
„Pirmosios dienos buvo labai šiltos. Dabar yra vėsesnis laikotarpis. O galų gale išvedę vidurkį turėsime, kad šis balandis buvo artimas daugiametėms normoms“, – sakė D.Valiukas.
Pasak D.Valiuko, tokių kontrastų kaip šiemet, kai neįprastai aukštą temperatūrą, kokia buvo balandžio pradžioje, keičia neįprastai žema, kasmet pasitaikys vis daugiau. Tai lems klimato kaita.
„Klimato kaita pasireiškia ne tik per šiltėjimą, bet ir per tokius ekstremumus, kai šilumą netikėtai pakeičia šaltis ir sniegas. Tai nėra visiškai unikalu ir niekad nematyta, bet vis dėlto nėra tipiška. Ir tokie kontrastai, kai šiluma ir šaltis netikėtai kaitaliosis, vis dažnės“, – pažymėjo D.Valiukas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai prognozuoja, kad balandžio 19 ir 20 d. naktį termometras gali rodyti 7 laipsnius šalčio.
