„Žinojau tik tiek, kad mano šeima kilusi iš Rumšiškių. Aš pats esu iš Niujorko, Bostono ir Rumšiškių“, – pirmadienį, susitikimo su vietos bendruomene, Kaišiadorių rajono savivaldybės, Kultūros ministerijos bei Lietuvos liaudies buities muziejaus atstovais metu, teigė senųjų Rumšiškių atstatymo idėjos autorius amerikietis Elliotas Matzas.
Jis prisipažino kadaise mokęsis rusų kalbos. Savo giminės šaknų paieškų amerikietis griebėsi 1988 metais, kai iš kruizo po Baltijos jūrą grįžęs kolega ėmė pasakoti apie galimybę aplankyti Rumšiškes.
„Jau tuomet iš Klaipėdos buvo siūloma keliauti į Rumšiškes. Pamenu, kilo klausimas: kodėl į Rumšiškes leidžiama įvažiuot užsienio turistams, o kitur – draudžiama? Supratau, kad būtinai turiu aplankyti šį miestelį. Tais metais atvykau į Rumšiškes su mama. Norėjome surasti garbaus amžiaus žmonių, kurie prisimintų gyvenimą prieš karą. Prie bažnyčios sutikome moterį, kuri pasidalijo prisiminimais. Ji prisiminė vokiečių okupaciją, masinių žydų žudynių vietą, bet ne Matzų pavardę“, – teigė E.Matzas, demonstruodamas savo Rumšiškėse gyvenusių protėvių nuotraukas.
Prireiktų 19 mln. dolerių?
Vėliau Eliottas JAV sutiko lietuvių palikuonį Edą, kuriam prisipažino norįs aplankyti tipišką po karo išlikusį miestelį Rytų Europoje, kur būtų galima pajusti protėvių gyvenimą. Eliotto pašnekovas prisipažino taip pat tą norintis padaryti. Taip ir vėl buvo prisimintos Rumšiškės.
Savo protėvių kraštą Eliottas antrą kartą aplankė pernai. Kilo mintis: jei Rumšiškės, kurios yra po vandeniu, būtų atstatytos – tai būtų vieta, kur jis su Edu galėtų atvažiuoti ir įgyvendinti savo norą.
„Yra milijonai žmonių pasaulyje, kurie nori ir gali atsekti savo protėvių pėdsakus. Jie mielai atvažiuotų ir leistų čia pinigus“, – patikino amerikietis.
„Išėjau neseniai į pensiją, tad kodėl nepradėjus dirbti su lietuviais ir kartu to nepadarius – neatstačius Rumšiškių, miestelio, kuriame žmonės, turintys lietuviškų šaknų, galėtų pamatyti aplinką, kurioje gyveno jų protėviai? Yra milijonai žmonių pasaulyje, kurie nori ir gali atsekti savo protėvių pėdsakus. Jie mielai atvažiuotų ir leistų čia pinigus“, – patikino amerikietis, į susitikimą Rumšiškėse atvykęs su savo sūnėnu.
Elliotas prisipažino suprantantis, kad miestelio atstatymo projektas gali kainuoti didžiulius pinigus. Atliko jis ir preliminarius skaičiavimus, apie kuriuos prasitarė 15min. Suma įspūdinga.
„Jei mes kalbėtume apie viso miestelio atstatymą su samdytais aktoriais, kurie sukurtų tų laikų miestelio atmosferą, visus tyrimus, kuriuos reikėtų atlikti prieš pradedant darbus, manau, reiktų apie 19 mln. dolerių. Nesu turčius. Bet noriu dirbti, kad tą preliminariai paskaičiuotą biudžetą įgyvendintume. Pažįstu net žymių aktorių, kurių protėviai kilo iš Lietuvos. Manau, jie prisidėtų“, – teigė E.Matzas, suskubęs nuraminti, kad visa tai – Rytų Europos miestelio, o ne žydų projektas.
Vieta dar nenumatyta
Žilvinas Bieliauskas, Vilniaus žydų viešosios bibliotekos labdaros ir paramos fondo direktorius, padedantis projekto iniciatoriams koordinuoti jo eigą Lietuvoje, teigė, kad JAV apie Rumšiškių atkūrimą svajojama jau metus, tačiau tos svajonės yra atitrūkusios nuo tikrovės. Amerikiečiai nežino, kas galėtų būti jų partneriai Lietuvoje, tai turėtų būti valstybės ar savivaldybės projektas?
Tarsi atsakydama į šį klausimą susitikime dalyvavusi Kultūros ministerijos atstovė patikino, kad Rumšiškių miestelio atstatymas – savivaldybės lygmens idėja.
„Nuo 1947 m. esu rumšiškietė. Žinau, kaip atrodė pokario Rumšiškės – buvo likę tik trys pastatai. Pilka žemė ir tiek. Man buvo 12 metų, kai Rumšiškės nugulė Kauno marių dugne, tad dar puikiai atsimenu, kaip viskas atrodė iki tol. Prisimenu, kur ėjau į mokyklą, kur viskas stovėjo. Man kyla klausimas: kur būtų atstatomos Rumšiškės?“, – E.Matzo paklausė vietos gyventoja.
Šis atsakė, to dar nežinantis. Minčių daug. Viena jų – orientuotis į vienerius Rumšiškių gyvavimo metus, pvz., 1880-uosius, ir juos atskurti. Arba atkurti tik miestelio turgaus aikštę. Turgaus aikštė jau egzistuoja Lietuvos liaudies buities muziejuje, tad gal pakaktų praplėsti ekspoziciją?
„Visa tai – atviri klausimai. Aš nesu tik už Rumšiškių miestelio atkūrimą, aš esu už to laikmečio savasties atkūrimą, kad palikuonys galėtų pažvelgti į aplinką, kurioje gyveno jų protėviai. Ar tai būtų kur prie Kauno marių, ar tai būtų muziejaus teritorijoje, ar tai būtų Rumšiškės, ar kitas koks miestelis – nesvarbu“, – patikino E.Matzas.
Laisvų žemių prie Kauno marių nėra
Į realybę svečią iš JAV grąžino Rumšiškių seniūnė E.Genevičienė: „Neįmanomas toks reikalas. Visos žemės – privačios. Nebent rastumėte žmogų, kuris parduotų savo žemę šiam projektui. Realiausias dalykas – sukurtas gražus filmas apie gyvenimą miestelyje. Keletas namų yra atkurti Lietuvos liaudies buities muziejuje – ten ir galima būtų rodyti tą filmą. Jei Rumšiškėse nebūtų tam vietos... Norima atkurti Žiežmarių sinagogą – ten galima panaudoti tai, kas bus atrasta tyrimų Rumšiškėse metu. Negalime svajoti, nes tokia reali padėtis“.
Panašias mintis išsakė ir Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovas Tomas Vaicekauskas. Pasak jo, savivaldybei tai būtų neįmanomas projektas.
„Begalinės išlaidos. Jei atstatytume tik turgaus aikštę – reikia ją jungti prie kažkokio objekto. Kova dėl kiekvieno kvadratinio metro Rumšiškėse vyksta. Reikėtų nepatekti į spąstus: yra Kauno marių regioninis parkas, kuriame galioja griežti reikalavimai bet kokioms statyboms. Visa pakrantė ties Rumšiškėmis yra saugoma teritorija. Miško žemės daug. O kai kurie privatūs sklypai, pažvelgus į regia.lt žemėlapį, netgi įeina į pačias Kauno marias. Be to, Kauno marių vanduo – neskaidrus, tad ir projekte numatyti vaizdai iš povandeninių dronų nebūtų rezultatyvūs. Tik vizualines projekcijas kurti galima“, – teigė T.Vaicekauskas.
Siūlo vietą prie senojo Rumšiškių kelio
Valdžios atstovams nepritarė Rumšiškių bendruomenės pirmininkas Giedrius: „Tų žemių yra ir yra daug. Žmonės su jomis negali nieko daryti. Parduotų, manau, ir pigiai. Projektą būtų galima įgyvendinti aplink Rumšiškių senąjį kelią, kuris eina pagal Kauno marias. Yra ten žemių. Manau, tokiam reikalui Kauno marių regioninio parko atstovai padarytų išimtį“.
Jam pritarė ir dar viena bendruomenės narė. Pasak jos, šiuo metu bandoma atgaivinti dviračių taką, vingiuojantį Kauno marių pakrante. Numatant jį, buvo išmaišytos visos pakrantės – vietos atstatytoms Rumšiškėms tikrai atsirastų.
Vietos atkurtoms Rumšiškėms, rodos, neatsirastų ir Lietuvos liaudies buities muziejuje. Susitikimo metu kalbėjusi šio muziejaus direktorė Violeta Reipaitė teigė, kad 1966 metais įkurtas muziejus ir senosios Rumšiškės neturi jokių sąsajų.
„Nors muziejus atviras įvairioms iniciatyvoms, reikia darnos, kad nebūtų išskirtas koks vienas regionas. Nėra vietos dar vienai turgaus aikštei. Tačiau žydų kultūra muziejuje atspindima – kuriama ekspozicija“, – patikino ji.
Pasak Jurgitos Verbickienės, Vilniaus universiteto Istorijos fakuleteto atstovės, nėra Lietuvoje daug miestelių, kurie būtų palaidoti po vandeniu, tad šį projektą būtų galima pristatyti įspūdingai.
„Vis dėlto, reikėtų į viską pažvelgti kompleksiškai – prijungti Žiežmarių sinagogos atstatymo projektą, – teigė akademikė. – Tik nesuprantu, kodėl taip bijoma inovacijų? Muziejus turėtų griebtis šios idėjos. Tyrimai kainuoja begales pinigų, tad tyrimų dėl tyrimų niekas neatliks, kad paskui padėtų medžiagą kur nors ir tiek, kaip siūloma.“
Išsakyta ir dar viena idėja: jei Europos parke yra mini Europa, kodėl Rumšiškėse negalėtų būti mini Rumšiškės?
Ištirs su naujausia technologija
Pirmadienį Rumšiškėse lankėsi ir projektu susidomėjęs pasaulyje garsus Hartfordo universiteto istorijos daktaras, archeologas dr. Richardas Freundas. Jis Lietuvoje vadovauja Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrimams, tiria kitas Lietuvoje žydų istorijai svarbias vietas. Būtent šio asmens dėka buvo atrastas ir Panerių tunelis, kurio istoriją nugulė į BBC kurtą filmą.
R.Freundas užsiima neinvazine archeologija – įvairias istorines vietas tiria pasitelkdamas modernias technologijas (radijo bangų radarą), leidžiančias matyti kiaurai žemę, pastatų sienas. Tai leidžia matyti, kur tiksliai reikia kasti, kad rastum reikalingą objektą. Jei radijo bangomis to padaryti nepavyksta, bendradarbiaujama su kanadiečiais, kurių prietaisai siunčia elektros signalą.
R.Freundas pirmadienį apžiūrėjo vietą, kur kitąmet jo komanda galėtų nerti į Kauno marias, kad įvertintų, kas po vandeniu dar liko iš senųjų Rumšiškių – pamatų, kapinių ir t. t. Vienas iš narų bus Rumšiškėse gyvenusio žmogaus proanūkis, kuris po vandeniu tarsi ieškos ryšio su savo proseneliu.
Jei projektas vystytųsi sėkmingai ir paaiškėtų, kad miestelio liekanos išliko, būtų netgi galimybė krante pastatyti aukštos raiškos ekranus, kurie transliuotų vaizdą iš po vandens. Po vandeniu esančius dronus valdymo pultais valdyti galėtų kiekvienas norintis, taip pamatydamas norimą vietą.
„Kad jis (R.Freundas – aut. past.) atvyks ir darys tyrimus – pasauliui didžiulė žinia apie Rumšiškes. O jei dar ką atras... Nesvarbu, bus Rumšiškės atstatomos ar ne, jis tuos tyrimus atliks. Neišnaudoti tokios progos Rumšiškėms – didžiulis apsižioplinimas. Projektas pažadins patriotinius jausmus tų, kurie turi ryšių su Rumšiškėmis. Miestelis gali pajusti savo tapatybę“, – teigė R.Bieliauskas.
Ieškos aukso?
15min pakalbintas R.Freundas teigė, kad tai gali tapti labiausiai jaudinančia lankytina vieta Lietuvoje, jeigu tik pavyktų pamatyti, kas yra po vandeniu, jei tik pavyktų žmonėms parodyti, koks yra tas po vandeniu palaidotas miestelis.
„Ką tikimės atrasti? Žmonės klaidingai mano, kad po vandeniu nieko neliko, kad viskas buvo sunaikinta. Netiesa. Ar ieškosime aukso? Tikrasis auksas – atkurti istoriją“, – teigė R.Freundas
„Žmonės iš visos Europos vyktų į jį pažiūrėti. Tyrimai po vandeniu iš mūsų pareikalaus naujausios technologijos, kurią jau turime. Tereikia lietuvių įsipareigojimo. Kiek užtruktų tyrimai? Manau, metus. Ką tikimės atrasti? Žmonės klaidingai mano, kad po vandeniu nieko neliko, kad viskas buvo sunaikinta. Netiesa. Ar ieškosime aukso? Tikrasis auksas – atkurti istoriją“, – teigė R.Freundas, kaip manoma, Ispanijoje suradęs sulegendintos ir po žemėm palaidotos Atlantidos vietą.
Paklaustas, kur atvaizduotų tyrimų rezultatus, jis užsiminė apie modernų XXI a. vandens muziejų.
Pasitelkia JAV pavyzdį
15min primena, kad JAV gyvenantys senųjų Rumšiškių gyventojų palikuonys, dauguma jų litvakai, pradeda įgyvendinti neįtikėtiną idėją. Savo gimtąjį miestelį, kuris XX a. šeštajame dešimtmetyje užtvenkus Nemuną atsidūrė Kauno marių dugne, jie ketina prikelti naujam gyvenimui. Planuojama, kad miestelis gali ant Kauno marių kranto atgyti kaip muziejus – jame būtų autentiškai atkurtos tarpukario Rumšiškių gatvės ir pastatai, veiktų krautuvėlės, vyktų šventės.
Projekto iniciatoriai lėšas jo įgyvendinimui ketina surinkti patys, iš Lietuvos valdžios institucijų jie tikisi tik teisinės, informacinės ir panašios techninės pagalbos. E.Matzas parengė pradinį ir neįpareigojantį „projekto projektą“, kuris, jo teigimu, galėtų būti kaip atspirties taškas diskusijoms ir judėjimui prie realistiško jo įgyvendinimo.
Idėjos iniciatoriai užmezgė ryšį su kolonijinio Viljamsburgo muziejumi JAV Virdžinijos valstijoje. Šiame muziejuje atkurtas XVIII a. JAV miestelis, stovi dešimtys pastatų – namų, parduotuvių, dirbtuvių. Čia vyksta senovę atkartojantys renginiai. Muziejaus darbuotojai rengiasi taip, kaip būdinga to laikotarpio žmonėmis, kai kurie netgi šneka laikmečiui būdingu akcentu, važinėja karietos. E.Matzas tikisi, kad kažkas panašaus galėtų vykti ir Lietuvoje.
