Savo kandidatą į prezidentus LS nariai rinksis iš dviejų politikų – europarlamentaro Petro Auštrevičiaus ir Seimo nario, buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO Arūno Gelūno.
„Vieną kandidatą rinksime vykdydami slaptą visuotinį elektroninį balsavimą partijos suvažiavime balandžio viduryje. Balsavimas greičiausiai vyks po kandidatų debatų. Patys skyriai organizuos elektroninių prisijungimo kodų išdalinimą skyrių nariams, o dėl galutinių techninių detalių dėl konkrečių datų valdyba spręs papildomame elektroniniame valdybos posėdyje“, – informavo LS pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
Kalbėdamas su LRT.lt E. Gentvilas teigė, kad beveik du artimiausius mėnesius P. Auštrevičius ir A. Gelūnas galės agituoti partijos narius, kad šie balsuotų būtent už juos. „Kai kurie mūsiškiai sako, kad mes jau vėluojam [su kandidatais], nors aš manau, kad mes gana anksti pranešime apie savo kandidatą prezidento rinkimuose. Bet tai – į naudą, kad galime visuomenei pateikti kandidatus. Aiškaus favorito nėra, bet mes įsitikinę, kad turime turėti savo kandidatą“, – sakė LS pirmininkas.
Primename, kad pastaruosiuose dvejuose prezidento rinkimuose LS nekėlė savo partijos atstovo, o rėmė dabartinę šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Apie savo partijos kandidatą šalies vadovo rinkimuose LS praneš vieni pirmųjų – konservatoriai vidinius rinkimus, kuriuose jų kandidatą į prezidentus galės rinkti ne tik partijos nariai, bet ir visuomenė, ketina rengti spalio pabaigoje. Kitos partijos kol kas nepraneša, kada informuos visuomenę apie savo kandidatą.
Iki tol partija save menkino?
Europarlamentaras P.Auštrevičius įsitikinęs, kad partija netgi dar anksčiau turėjo informuoti visuomenę apie savo galimus kandidatus į prezidentus. „Neapsisprendimas nesuteikia pranašumų. Nesvarbu, ar kitos partijos jau apsisprendė, ar dar ne, bet 1–2 kandidatai nuolat svarstomi viešojoje erdvėje. Aš manau, kad mes net per vėlai ėmėmės šio darbo“, – LRT.lt kalbėjo P.Auštrevičius.
Jo žodžiais, LS sprendimai buvusiuose prezidento rinkimuose buvo „atsitiktinio pobūdžio, susiję su dalyvavimu valdžių galiose“, tačiau partija, kuri neturi savo kandidato ir neatstovauja svarbiausioms ideologinėms nuostatoms, save menkina. „Manau, būtent tai ir turėjome gerą dešimtmetį“, – apibendrino P.Auštrevičius.
LRT.lt paklaustas, ar darbas Europos Parlamente (EP) jam netrukdys dalyvauti kovoje dėl kandidatavimo į prezidentus, atsakė: „Man nereikia grįžti į Lietuvą, nes niekada nebuvau iš jos išvykęs nei politiškai, nei emociškai. [...] Jei gausiu pasitikėjimą, aš esu pasiruošęs kandidatuoti.“
Tuo metu kitas galimas LS kandidatas į prezidentus – parlamentaras A.Gelūnas – teigia, kad tai yra puiki proga pasitikrinti partijos ir visuomenės pasitikėjimą.
„Labai daug buvo išsakyta įkalbinėjimo, pasitikėjimo ir paraginimo. Pagalvojau: jei ir nelaimėčiau, pasitikrinčiau pasitikėjimą partijos viduje, o jei tektų atstovauti partijai – tai ir tarp Lietuvos žmonių. Mano manymu, tai visada vertinga pastanga.
Kai kalbama apie aukščiausią postą, reikia išskirtinio pasitikėjimo savimi, kad galvotum, jog būsi geriausias prezidentas. Kolegų, bičiulių parodytas pasitikėjimas tikrai nepakenkia šitoje situacijoje. Čia buvo toks abipusis pasitikrinimas, ar eičiau, ar pasitikėtų. Kadangi net keturi skyriai išreiškė tokį pasitikėjimą, buvo lengviau apsispręsti“, – LRT.lt kalbėjo A.Gelūnas.
Politiko teigimu, jis turi Kauno, Vilniaus, Ukmergės ir Varėnos skyrių palaikymą. „Bet neatmesčiau galimybės, kad nuvažiavęs pasikalbėti [su kitais skyriais], galėčiau mobilizuoti ir daugiau paramos“, – pridūrė politikas.
Politikos ekspertai: LS nori priminti apie save
Pasak politikos apžvalgininkės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės, LS turi daug didesnių problemų ir iššūkių nei prezidento rinkimai.
M.Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, A.Gelūnas labiau žinomas kultūrininkams ir intelektualams, o P.Auštrevičius turi didesnį politinį įdirbį ir temos, kuriomis jis pasisako, – politika, ekonomika, geopolitika – aktualios platesnei auditorijai.
„Man tai labiau panašu į norą neleisti apie save pamiršti ir sudaryti įspūdį, kad tarsi viskas su jais gerai, kelia kandidatus į prezidento rinkimus, bet visi puikiai supranta, kad artėjantis korupcijos bylos nagrinėjimas šiuos ketinimus nušluos ir nustums į antrą planą. Pirmame plane bus ne šios aktualijos.
Šis kandidatavimas į prezidentus taip pat susijęs su galimybe išsiviešinti. Tai yra atskiri politikai, kurie turi savo interesus, pavyzdžiui, P.Auštrevičius. Yra tokia kaip ir nerašyta taisyklė, kad tai gali padėti papulti į EP. Tai, manau, irgi vienas iš motyvų. Kalbant apie asmenybes, LS turėjo vieną labai stiprų kandidatą – Eligijų Masiulį, bet jis dabar niekaip nebefigūruoja ir nėra šitos partijos dalis, nors anksčiau jam buvo piešiamos puikios perspektyvos“, – LRT.lt kalbėjo M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Jos teigimu, A.Gelūnas labiau žinomas kultūrininkams ir intelektualams, o P.Auštrevičius turi didesnį politinį įdirbį ir temos, kuriomis jis pasisako, – politika, ekonomika, geopolitika – aktualios platesnei auditorijai. „Bet nežinau, kaip partijos nariai įvertins tai, kad P.Auštrevičius, nors prisidėjo prie Remigijaus Šimašiaus išvertimo iš partijos pirmininko posto, pats į šias pareigas kandidatuoti nepanoro“, – pridūrė politikos apžvalgininkė.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis mano, kad LS kandidatas neturi daug šansų labai gerai pasirodyti prezidento rinkimuose. „Kandidatui, einančiam iš partinės organizacijos, yra sudėtinga. [Be to, LS kandidatui būtų] sunku laimėti ir prieš tokias partijas kaip Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Mes dabar kalbame apie ganėtinai nišinę partiją, kurios įvaizdis yra susvyravęs.
Priežastis [kodėl LS kandidatas dalyvaus prezidento rinkimuose] – visiškai suprantama: reikia priminti rinkėjams [apie save]. Jie turi klausimą, ar išgyvens ir [gaus] 5 proc. per kitus Seimo rinkimus. Kadangi balsavimas yra įprotis, o LS rinkėjas yra jaunas ir jo dar neturi, jiems reikia kuo daugiau progų išugdyti tą įprotį balsuoti už šitą partiją, kad konsoliduotų elektoratą. Tai vėliau leistų patekti į Seimą, nors ir surenkant nedaug balsų“, – aiškino politologas.
Be to, M.Jastramskio teigimu, kandidatas į prezidentus turėtų atnešti balsų ir partijos narių sąrašui į EP. „Pavyzdžiui, socialdemokratų kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis į EP didele dalimi pateko dėl to, kad dalyvavo prezidento rinkimuose. P.Auštrevičius gali norėti kandidatuoti į prezidentus vien dėl to“, – svarstė politologas ir pridūrė, kad kiti liberalai nerodo didelio noro kandidatuoti į prezidentus.
Prezidento rinkimai Lietuvoje įvyks kitų metų gegužę.
