Atkreipia į save dėmesį
Politologas Tomas Janeliūnas LRT RADIJUI kalbėjo, kad strategijos pastarojo meto premjero elgesyje mato mažai.
„Norime tikėti, kad premjeras turi labai aiškų blaivų protą, savo galvoje turi strategiją, žino, ką daro. Ir reikia tuo tikėti, kol jis nepradeda nusišnekėti ir nepradeda rodyti ženklų, jog to nėra. Pastarąją savaitę tokių ženklų padaugėjo. Manau, kad tikrai nėra tikslinga strategija suvienyti rėmėjus aplink jį, nors buvo įsivaizduojama, kad tai turėtų sujungti pajėgas į bendrą kumštį. [...]
Bet, matyt, tai lemia prastą prognozavimo gebėjimą, ir emocijos, kurios išeina už ribų, duoda priešingą efektą, negu tikėtasi“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto profesorius.
Kiti ekspertai čia strategiją įžvelgia, bet randa ir nemažai jos trūkumų. Vienas iš agresyvios retorikos tikslų, pasak jų, priversti visus kalbėti tik apie „valstiečius“, konservatorius ir S.Skvernelį.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis kalbėjo, kad į politiką įtraukti saugumo struktūras yra be galo klaidinga, bet taip premjeras sukoncentravo dėmesį į save, „valstiečius“ ir konservatorius.
„Politine prasme tai jam labai naudinga. Jis tokiu būdu palaiko didžiulę įtampą politiniame lauke ir visi kandidatai išsižioję laukia, kas dabar bus – eis ar neis jis į rinkimus, bus ar nebus jis kandidatu“, – radijo laidoje „LRT aktualijų studija“ kalbėjo politologas.
Siaurina rinkėjų ratą
Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus aiškino, kad vienas svarbiausių dalykų modernioje politikoje yra kontroliuoti naujienų srautą – pačiam jį pradėti ir pačiam jį užbaigti. Tačiau toks įtampos kėlimas, pasak jo, gali būti ir nenaudingas.
Anksčiau „valstiečių“ partijos rėmėjus galima buvo skirti į du blokus – vienas, radikalesnis, labiau palaikė R.Karbauskį, kitas, labiau centristinis, daug vilčių siejo su S.Skverneliu. Tačiau pasirinkta strategija, pasak M.Katkaus, centristiniam rinkėjui nepatiks.
„Anksčiau buvo galima sakyti, kad būtų labai didelis skirtumas, kuris eitų į prezidentus – S.Skvernelis ar R.Karbauskis. Dabar, po poros tokių karingų mėnesių, to skirtumo yra vis mažiau“, – kalbėjo jis.
Partijos pasirinkimas, pasak M.Katkaus, – eiti ne tuo keliu, kad būtų visa apimanti partija, ir laimėti antrame prezidento rinkimų ture.
„Jie dabar aiškiai pasuko vėžes būti ta partija, kuri stabiliai gali surinkti 15–20 proc. rinkėjų ir kuri lygiai taip pat stabiliai yra labai nemėgstama visų kitų rinkėjų“, – kalbėjo M.Katkus.
Su konservatorių korta – prieš konservatorius
Politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris pritarė M.Katkui. Pasak jo, S.Skvernelis ir jo kompanija tęsia strategiją kuo labiau aštrinti konfliktą, isterizuoti viešąją erdvę.
„Kad pagrindinis tokios strategijos tikslas yra kuo labiau mobilizuoti, sutelkti ir įkaitinti savo elektoratą (pirmiausia – ištikimiausiąjį elektoratą), tai, mano požiūriu, yra aišku. [...]
Kadangi tai daroma taip jau kvailai [...], kad net ir daliai rinkėjų (pirmiausia šiek tiek mažiau isterizuotiems, šiek tiek mažiau fanatiškiems, gal jau pradėjusiems šiek tiek svyruoti ir kuriuos partijai būtų esminga išlaikyti) tas kvailumas bus akivaizdus. Šiuo požiūriu, manau, S.Skvernelio elgesys yra pavojingas“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Ir Kremliaus korta, kuri buvo panaudota kreipimesi dėl esą grėsmę kelti galinčių politikų, pasak V.Bruverio, ne visiems „valstiečių“ rinkėjams suprantama.
„S.Skvernelio retorika, kad reikia nebeizoliuoti Rusijos, kad reikia atnaujinti su ja kontaktus, jiems kaip tik patinka. O dabar jis konservatorišku stiliumi užrioglino Kremlių ant konservatorių. Tie žmonės, manau, nesupranta, kas vyksta, ir kelia galbūt ne vieną, o abu antakius“, – kalbėjo V.Bruveris.
Pasak T.Janeliūno, prie „konservatoriškų spygavimų“, kad kyšo Kremliaus ranka, visuomenė jau baigia priprasti, tai jau aiškiai identifikuojama kaip partijos bruožas.
Pasirinkti vieną iš dviejų
Kaip akcentavo apžvalgininkas, valstiečiai savo retorika ragina rinkėją pasirinkti – jie ar konservatoriai. O kitos partijos politiniame ringe tarsi neegzistuoja: „Tvarkiečiai“ kažkur nyksta, socialdemokratai tarsi yra, tarsi nėra, liberalai – išvis neaišku, kas su jais. Mes praktiškai nematome kitų politinių partijų. Visuomenė nemato.“
Tai pastebėjo ir M.Katkus. Tik toks žingsnis, pasak jo, atveria galimybę „trečiajam keliui“. Tai esą rodo ir Darbo partijos reitingai, šoktelėję vos tik Viktorui Uspaskichui vėl tapus jos pirmininku, ar Gitano Nausėdos, žmogaus, kuris su nieko „nesusipykęs“, populiarumas.
„Man atrodo, kad grįšime į 2000-ųjų rinkimus, kai naujas Artūras Paulauskas sakys: reikia trečiojo kelio, kiek gali politinė švytuoklė tęstis?“ – svarstė M.Katkus.
