Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2016 10 27

Koalicijai su valstiečiais pasiryžę socialdemokratai jau žino, kokio posto reikalaus pirmo ir ką į jį siūlys

Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumas penktadienio popietę spręs, ar tęsti derybas dėl koalicijos su valstiečiais ir žaliaisiais. Sprendimas lengvas nebus, ir ne visi socialdemokratai mano, kad jį reiktų priimti, bet koalicijai pasiryžę socialdemokratai neslepia jau dabar žinantys, dėl kokio ministro portfelio reikia derėtis pirmiausia.
Algirdas Sysas, Algirdas Butkevičius, Ramūnas Karbauskis
Algirdas Sysas, Algirdas Butkevičius, Ramūnas Karbauskis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Aš palaikysiu tokią poziciją, kad dabar, norint atkurti socialdemokratų prestižą, tai galima padaryti tik veiksmais, tik darbu, o ne kokiais lozungais. Reikia arba rašytiniu būdu paremti „valstiečius“, jei jie vykdys socialinės atskirties mažinimo programą, arba patiems dalyvauti jų Vyriausybėje“, – 15min teigė ilgametis socialdemokratas, partijos prezidiumo narys Aloyzas Sakalas.

Svarbiausias postas

Anot jo, socialdemokratai, eidami į koaliciją, privalo pirmiausia reikalauti socialinės apsaugos ir darbo ministro posto.

Teisinga sąlyga. Aš irgi tokią kelčiau, – sako A.Sakalas.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tai būtinai, nes tik per šią ministeriją galima vykdyti socialines programas. Čia pirmiausia. Šias pareigas galėtų užimti net nebūtinai socialdemokratas, o, pavyzdžiui, profesorius Romas Lazutka, arba kad ir Algirdas Sysas. Kandidatų šiam postui tikrai užtenka“, – dėstė A.Sakalas.

Pasak politiko, valstiečių-žaliųjų iškelta sąlyga į naują Vyriausybę nesiūlyti nė vieno dabartinio ministro yra visiškai pagrįsta.

„Teisinga sąlyga. Aš irgi tokią kelčiau“, – vertino jis.

Tačiau kitiems socialdemokratų prezidiumo nariams ši sąlyga neatrodo teisinga. Julius Sabatauskas primena, kad patys valstiečiai-žalieji premjeru siūlo žmogų, dirbusį praėjusioje Vyriausybėje, todėl galėtų tokių sąlygų nekelti. Seimo vicepirmininkui Gediminui Kirkilui šis reikalavimas taip pat neatrodo priimtinas.

„Jei sudaroma koalicija, tai partija turėtų pati spręsti, ką deleguoti į ministrus, o ne koalicijos partneris. Tačiau aš manau, kad iš dalies taip ir būtų, pati partija atsižvelgtų į prezidentės nuomonę, kuri pasakė, kad su vienu ar kitu negalės dirbti“, – aiškino G.Kirkilas.

Tačiau jis pripažįsta, kad labiausiai partijai reikėtų socialinės apsaugos ir darbo ministro posto. Pasak jo, buvo klaida šią ministeriją atiduoti Darbo partijai pastariesiems ketveriems metams.

Tačiau kol kas G.Kirkilas sako dar nepriėmęs galutinės nuomonės, kaip geriau elgtis socialdemokratams – eiti į koaliciją, ar likti opozicijoje.

„Man atrodo, kad kol kas derėtis turi valstiečiai ir konservatoriai, o mes tik antrame etape. Apsisprendimas bus nelengvas. Dalis partiečių galvoja, kad reikia likti opozicijoje. Kitas dalykas, kad reikia žiūrėti ir valstybės reikalų, ne tik partijos. Tokia dilema yra“, – sakė politikas.

Anot G.Kirkilo, partijai būtina atsinaujinti, nepaisant to, ar ji liks opozicijoje, ar dirbs Vyriausybėje.

Jaunimas – prieš

Tuo tarpu socialdemokratų prezidiumui priklausantis jaunimas, pasak Vilniaus vicemero Gintauto Palucko, greičiausiai penktadienį laikysis pozicijos balsuoti prieš partijos derybas dėl koalicijos.

Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas

„Aš esu nuosaikiai nuogąstaujantis, kad tas dalyvavimas gali būti plačiąja prasme mums nenaudingas. Ne ta siaurąja, kad tai yra partijos interesai, kad nepasisektų, bet pirmas dalykas – dėl valstiečių kairumo. Aš nesu šventai įsitikinęs, kad jie kairieji. Mūsų kairumas popieriuose irgi iki šiol buvo neabejotinas, kategoriškas, bet praktikoje, pamatėme, kad to pritrūksta.

Kitas dalykas, visa ši frakcija yra labai nestabili. Turiu galvoje, žinių, kompetencijos lygis yra labai skirtingas, net nuostatos daugelio narių nėra žinomos ir, ar jie laikysis deklaruoto kairumo, niekas negali pasakyti. Tiesa, pamačius, kad nesilaiko, galima tada ir pasakyti „buvo nelabai malonu“ ir trauktis“, – svarstė G.Paluckas.

Tačiau, anot jo, nuomonę dar galima keisti išklausius konsultacijose dalyvavusių partijos narių.

V.Andriukaitis – irgi prieš

Kad į koaliciją jokiu būdu nereikėtų jungtis, yra pasisakiusi Seimo narė Birutė Vėsaitė, eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Anot jų, Lietuvos žmonės Seimo rinkimuose aiškiai pasakė, kad partijos valdžioje matyti nenori, todėl partija turi daryti išvadas, perkainoti vertybes ir ruoštis kitiems rinkimams, o atsinaujinti būnant valdžioje beveik neįmanoma. Tokios nuomonės laikosi ir didelė dalis partijos skyrių regionuose.

Partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius ketvirtadienį taip pat pakartojo, kad jis yra labiau linkęs dirbti opozicijoje.

„70 proc. – opozicijoje, 30 proc. – pozicijoje“, – tvirtino jis.

Partijų programos daug kur dera

Vienas iš konsultacijų dėl koalicijos grupei priklausiusių socialdemokratų, Seimo narys Julius Sabatauskas 15min teigė, kad susitikime su valstiečiais-žaliaisiais paaiškėjo, jog partijų programos socialinėje-ekonominėje srityje puikiai dera, bet daug nesutapimų yra požiūryje į šeimą, asmenvardžių rašybą originalo kalba asmens dokumentuose.

Pasak J.Sabatausko, valstiečiai-žalieji jau užsispyrusiai nesilaiko anksčiau kelto reikalavimo ministrams atsisakyti Seimo nario mandato, nes tai Lietuvoje būtų vargiai įgyvendinama, mat dalis Seimo narių išrenkami ne pagal sąrašus, o vienmandatėse, ir tuomet reiktų naujų rinkimų.

„Jeigu mes sutinkame dirbti koalicijoje, tai turėtų būti prieš tai sutarta labai griežtai dėl dalykų, kuriuos siūlome būtent mes ir dėl to, kad dalykai, kuriems mes nepritariame, nebūtų per jėgą stumiami. Priešingu atveju, aš nematau prasmės“, – sakė J.Sabatauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos