Rugsėjo 1-ąją pasirašydamos susitarimą dėl švietimo parlamentinės partijos įsipareigojo nuo 2022 metų tolygiai didinti valstybės finansavimą švietimui ir mokslui.
Partijos nusimatė, jog 2030 metų pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje sieks ne mažiau kaip 1 proc. BVP, o iki 2024 metų pabaigos – ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP.
Preliminariai paskaičiuota, jog siekiant įgyvendinti šį tikslą, kitąmet biudžete MTEP finansavimui papildomai reikėtų skirti 66,2 mln. eurų.
Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidų švietimui modeliavimas (preliminari švietimo susitarimo darbo grupės projekcija)
| Papildomų lėšų poreikis pagal nacionalinio susitarimo rodiklius MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje mln. Eur (palyginti su esamu lygiu) | |||||||||
| 2022 m. | 2023 m. | 2024 m. | 2025 m. | 2026 m. | 2027 m. | 2028 m. | 2029 m. | 2030 m. | |
| 66,2 | 196,5 | 309,7 | 363,2 | 421,2 | 484,1 | 552,2 | 626,0 | 705,8 | |
Rektorių konferencijos skaičiavimais, norint įgyvendinti susitarimą, MTEP veiklai kitų metų biudžete papildomai reikėtų atseikėti 67,7 mln. eurų, o tam numatyta tik 24,1 mln. eurų.
Konferencijos vertinimu, valdžia, planuodama kitų metų valstybės biudžetą, nesilaiko švietimo susitarimo.
Ar politikai sieks, kad finansavimas MTEP augtų?
Tikisi, kad Vyriausybė grįš su adekvačiu siūlymu
Laisvės frakcijos Seime atstovas V.Mitalas tikino, jog švietimo ir MTEP finansavimas – frakcijos prioritetas.
„Dabar labai aktyvus metas, kada dėl mokslo finansavimo turime labai rimtas diskusijas. <...> Kai mes, Laisvės partijos frakcija, su premjere turėjome atskirą pokalbį, kad štai, žiūrėkite, iš biudžeto tai yra pats pagrindinis Laisvės partijai klausimas, kad švietimo finansavimas būtų adekvatus“, – interviu „Laisvės TV“ komentavo V.Mitalas.
15min jis teigė, jog dėl to verta didinti net ir biudžeto deficitą ar skolą.
„Aš tikiuosi, kad ketvirtadienį po svarstymo, kada biudžeto projektas grįš į Vyriausybę, Vyriausybė labai rimtai pasižiūrės savo finansinius įsipareigojimus ir galės grįžti į Seimą su adekvačiu mokslo finansavimą didinančiu pasiūlymu.
Net jei dėl to reikėtų šiek tiek padidinti skolinimosi limitą ar valstybės biudžeto deficitą kitąmet, didelės problemos nematyčiau.
Tuo labiau, net jei dėl to reikėtų šiek tiek padidinti skolinimosi limitą ar valstybės biudžeto deficitą kitąmet, didelės problemos nematyčiau. Nes tai kaip taisyklė yra dešimteriopai, jei ne šimteriopai, atsiperkanti investicija ilguoju laikotarpiu valstybei“, – komentavo politikas.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: biudžetas dosnus
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog prioritetas dabar skiriamas bendrajam ugdymui ir pedagogų darbo užmokesčio didinimui.
Nors finansavimas MTEP esą taip pat laipsniškai didėja pagal valstybės galimybes. O tai, kad didėja ne tiek, kiek tikimasi, nereiškia, jog švietimo susitarimas nebus įgyvendintas.
Norėtume visiems visko daugiau, greičiau, bet biudžetas pakankamai dosnus.
„Yra tam tikras laiko tarpas tam laipsniškam kilimui pagal turimas aplinkybes. <...> Garbės reikalas yra pasiekti tuos skaičius, kuriuos esame įsipareigoję visi bendrai švietimo susitarime, bet tas kilimas – laipsniškas. Aišku, kad mes norėtume visiems visko daugiau, greičiau, bet biudžetas pakankamai dosnus“, – sakė ji.
E.Gentvilas: reikėtų naikinti kliūtis privatininkams
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo nuomone, reikėtų didinti ne biudžeto asignavimus MTEP veiklai, o atrišti rankas privatininkams, kad šis turėtų geresnes sąlygas investuoti į inovacijas.
„Mes esam kalbėję su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kad [reikėtų] naikinti visus apribojimus ir kliūtis, kurios investavimą privačiam sektoriui padaro nepatrauklų – biurokratija, mokesčių inspekcijos, traktavimai“, – teigė jis.
Ministerija pripažįsta, kad Lietuvoje reglamentavimas jiems yra trukdantis, ribojantis.
„MTEP koncepciją Europoje plėtojo ir modelį suformulavo ne tik viešasis sektorius, bet ir privataus sektoriaus atstovai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pripažįsta, kad Lietuvoje reglamentavimas jiems yra trukdantis, ribojantis“, – pridūrė E.Gentvilas.
Siūlymų pateikė opozicija
Siūlymus taisyti biudžeto projektą ir didinti MTEP finansavimą pateikė opozicionieriai socialdemokratai ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai.
Socialdemokratai iš pažangos priemonėms įgyvendinti skirstomų lėšų MTEP veiklai papildomai kitąmet siūlo skirti 40 mln. eurų, o Demokratų frakcija – 67,7 mln. eurų, tai yra tiek, kiek prašo Rektorių konferencija.
Lėšų šaltinis – valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos.
Ketvirtadienį Seime numatytas pirmasis biudžeto svarstymas, antrasis – gruodžio 9-ąją.
Biudžeto priėmimas turėtų įvykti gruodžio 14 dieną.
