Tai jie pareiškė antradienį Seimo pirmininkei, Liberalų sąjūdžio vadovei Viktorijai Čmilytei-Nielsen inicijavus valdančiosios koalicijos lyderių susitikimą.
„Sutarėme, kad jie TS-LKD prezidiume spręs, ar partija toliau deleguoja Ingridą Šimonytę būti koalicijos remiama premjere. Po tų sprendimų koalicija susitiks ir spręs, kaip dirbti toliau“, – po koalicijos susirinkimo BNS sakė Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
-
A.Kubilius – apie politinę krizę ir kas bus po I.Šimonytės
-
I.Šimonytė: „Pasisakydama apie atsistatydinimą leidau sau šiek tiek per daug“
-
Įtakingas liberalas įvardino vienintelę sąlygą, su kuria dabartinė Vyriausybė galės išlikti
-
Pažadas atstatydinti Vyriausybę – emocinis protrūkis: politologai paaiškino, ko laukti toliau
Tai patvirtino ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Pasak jo, V.Čmilytė-Nielsen pasitarimą sukvietė reaguodama į I.Šimonytės teiginį, kad Seimui nepaskelbus pirmalaikių rinkimų, ji liepos viduryje trauksis iš pareigų. Tačiau antradienį premjerė žurnalistams pripažino, kad taip kalbėdama leido sau šiek tiek per daug ir sprendimą priims partijos prezidiumas.
„I.Šimonytė mano, kad partijos prezidiumas turi spręsti tuos dalykus, tai jie dabar grįš į prezidiumą ir lauksime prezidiumo pozicijos – ar konservatorių partijos prezidiumas pataria I.Šimonytei atsistatydinti, ar pataria vietoj jos kitą premjerą į koaliciją deleguoti, o gal pataria tęsti darbus. Mes čia bejėgiai už juos atsakyti“, – teigė E.Gentvilas.
Jo teigimu, nei liberalai, nei „laisviečiai“ niekada nekėlė klausimo dėl I.Šimonytės ar jos vadovaujamos Vyriausybės galimybės tęsti darbą.
„Niekada nebuvo keliamas toks klausimas, klausimą iškėlė patys konservatoriai“, – pabrėžė liberalų seniūnas.
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis antradienį žurnalistams sakė, kad Seimui nepritarus pirmalaikiams parlamento rinkimams Vyriausybės likimą lems koalicijos partnerių ir konservatorių prezidiumo pozicija bei pačios premjerės apsisprendimas.
Seimas antradienį per pateikimo procedūrą atmetė G.Landsbergio iniciatyvą rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Už valdančiųjų konservatorių parengtą nutarimo projektą balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 61 ir aštuoni parlamentarai susilaikė. Pirmalaikių rinkimų nepalaikė ir dalis jį inicijavusios konservatorių frakcijos – už buvo 34, prieš balsavo 14 ir susilaikė du TS-LKD atstovai.
Kitų dviejų koalicijos partnerių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos, frakcijų atstovai vienbalsiai buvo „prieš“.
Sprendimą siūlyti pirmalaikius rinkimus TS-LKD prezidiumas priėmė reaguodamas į žiniasklaidos tyrimus dėl savivaldos politikų galimo piktnaudžiavimo jiems skiriamomis išmokomis.
