Per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 645,7 COVID-19 atvejo. Tai aukščiausias rodiklis tarp ES šalių.
Pagal mirčių, tenkančių milijonui gyventojų per 14 dienų rodiklį, Lietuva yra antroji su 80,5 mirtimis. Pirmoji pagal mirtis – Bulgarija, kur milijonui gyventojų teko 139 mirtys.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Virusas mutuoja greičiau, negu spėjame prisitaikyti
Sudėtingą koronaviruso situaciją šalyje paprašytas pakomentuoti prof. S.Čaplinskas pabrėžė, kad duomenys kalba patys už save. Anot jo, akivaizdu, kad priemonės, kurių buvo imtasi siekiant sustabdyti viruso plitimą, nedavė tokių rezultatų, kokių tikėtasi.
15min pašnekovo teigimu, viena iš to priežasčių – viruso mutacijos, dėl kurių COVID-19 liga plinta žymiai sparčiau.
-
Lietuva pirma ES pagal užsikrėtimą COVID-19 ir antra pagal mirtis
-
A.Dulkys detalizavo kaukių dėvėjimo tvarką: svarbiausi punktai
-
Ekspertai apie SAM užsakymą „Kitokiuose pasikalbėjimuose“: panašu į M.Gelažniko parduotuvę
-
I.Šimonytė nemato priežasčių A.Dulkiui prisiimti atsakomybę dėl pandemijos valdymo
„Pasikeitė viruso savybės. Jeigu anksčiau buvo sakoma, kad reikia laikytis bent 2 metrų atstumo, kad bendravimo laiką sutrumpinti iki keliolikos minučių, tai dabar aišku viena – gali užtekti kelių sekundžių, kad žmogus prikvėpuotų infekcinę dozę, t.y. tokią viruso dozę, kuri gali sukelti susirgimą. Infekuotas žmogus išskiria 10 kartų daugiau šio viruso, negu Uhano padermės viruso, užtat prevencinės priemonės dabar turi būti dar intensyvesnės“, – paaiškino jis.
Nors sergančiųjų skaičiai auga nepaisant fakto, kad dalis visuomenės jau pasiskiepijo, situacija šiandien skiriasi nuo to, ką matėme iki atrandant vakciną nuo koronaviruso. Visų svarbiausia, pasak pašnekovo, turint imunitetą – pasiskiepijus ar persirgus – tikimybė užsikrėsti COVID-19 liga sumažėja.
„Net ir užsikrėtus tokio žmogaus imuninė sistema greičiau sureaguoja. Galimi du atvejai – arba imuninė sistema sureaguos taip greitai, kad žmogus nė nespės susirgti, arba sirgs daug lengvesne forma ir, tikėtina, nė nepapuls į ligoninę. Be to, toks žmogus daug trumpiau platins virusą kitiems.“
S.Čaplinskas svarstė, kad mutavęs virusas plinta daug greičiau, todėl siekiant užbaigti pandemiją, imunitetą turinčių žmonių skaičius visuomenėje irgi turėtų būti gerokai didesnis. Trumpai tariant, anksčiau planuotų 70 proc. šiandien negana – kolektyviniam imunitetui sukurti reikia imunizuoti 90 proc. visuomenės, kalbėjo jis.
„Savaime aišku, kad šitai greitai neatsitiks. Tačiau dar kartelį – kuo daugiau bus pasiskiepijusių žmonių, tuo viruso plitimo erdvė bus mažesnė, o jeigu žmonės ir susirgs, tai daug lengvesne forma“, – pabrėžė 15min pašnekovas.
„Neįmanoma misija“, – paklaustas, ar apskritai realu pasiekti kolektyvinį imunitetą, trumpai atsakė jis ir atkreipė dėmesį į pasaulinį kontekstą. Pašnekovas paaiškino, kad norint galutinai įveikti pandemiją, visame pasaulyje virusui neimlių asmenų skaičius, įskaitant vaikus, turėtų pasiekti 90 proc. Dar bent kelerius metus, pasak S.Čaplinsko, būtų sunku to tikėtis.
Laisvės šūkis atsisuko antru galu
Paprašytas įvardyti didžiausias klaidas, lėmusias Lietuvoje išaugusį COVID-19 atvejų bei mirčių skaičių, S.Čaplinskas negailėjo kritikos buvusiai vyriausybei: „Ant kreivo pamato gero namo nepastatysi. Kadangi pamatas kreivas, o jį statė, puikiai prisimename, ana valdžia, kuri dabar kritikuoja šią valdžią ir nemato savo padarytų klaidų.“
Dalis žmonių pagalvojo, kad jeigu jau pasiskiepijo, tai gali gyventi taip, kaip anksčiau.
Kalbėdamas apie dabartinių valdančiųjų sprendimus jis pasigedo platesnio požiūrio: „Vienu metu mes sprendžiame tik vieną problemą. Konkretus pavyzdys – bandėme paskatinti žmones skiepytis su galimybių pasais. Dalis žmonių tikrai pasiskiepijo, bet toliau skiepų paslaugos priimtinumas šiuo galimybių pasu niekaip nebuvo sprendžiamas, o atvirkštinė reakcija gavosi neigiama. Dalis žmonių pagalvojo, kad jeigu jau pasiskiepijo, tai gali gyventi taip, kaip anksčiau, tarsi viruso nebebūtų. Tas laisvės šūkis, ko gero, atsisuko antru galu.“
„Viena iš didžiausių problemų yra ta, kad policiniais metodais, draudimais ir kaltinimais bandome suvaldyti pandemiją. O iš esmės, pandemija yra apie tavo, mano ir kiekvieno iš mūsų elgseną – kaip mes tai suprantame ir kaip koreguojame savo elgesį, kad neužsikrėstume patys ir neužkrėstume kitų.
Kaip sako patarlė, šuo ir kariamas pripranta. Bauginimo naratyvas išsisėmė, jis nebeveikia. Žmonės jau pavargo, tame tarpe ir nuo to, kad kiekvieną dieną aiškinama, kiek užsikrėtė ir kiek numirė. Klausimas, ar reikia šitai kalti, jeigu tai nebeveikia ir gal net turi atvirkštinį poveikį“, – kėlė klausimą pašnekovas.
Paklaustas, kaip paskatinti visuomenę skiepytis, S.Čaplinskas sakė, kad svarbią vietą užima švietimas, ir gebėjimas situaciją paaiškinti taip, kad kiekvienam būtų suprantama.
„Dabar reikia padaryti tai, kas nebuvo padaryta pačioje pandemijos pradžioje. Reikia įtraukti į pandemijos atsaką šeimos gydytojus, bendruomenes, seniūnaičius, galų gale – bažnyčią. Ką reiškia įtraukti? Tai visų pirma apmokyti, kad jie turėtų pakankamai žinių ir apie kovidą, ir apie skiepus ir t.t.“, – kalbėjo jis.
Paskutinė sunki žiema?
15min kalbinto S.Čaplinsko nuomone, dar kurį laiką matysime ir toliau augančius susirgimų skaičius. Pasak jo, dalis imuniteto neįgijusių žmonių, turinčių gretutinių ligų, gali susirgti sunkiai ir, deja, mirti.
Vis dėlto, pašnekovas įžvelgia šviesą pandemijos tunelio gale:
„Tačiau ši žiema turėtų būti paskutinė tokia sunki žiema. Toliau turėtų būti mažiau erdvės viruso plitimui, jis nebeturėtų sukelti tiek daug sunkių ligos formų“, – sakė jis ir pridūrė, kad šiemet ypač svarbu pasiskiepyti ir nuo gripo, nes Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai prognozuoja intensyvesnį šios ligos sezoną.
Tarp COVID-19 plitimo priežasčių – neatsakingas pasiskiepijusių elgesys
Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas T.Tamošuitis pastebėjo, kad užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiai tolygiai auga jau kurį laiką.
Viena iš to priežasčių yra prasti skiepijimosi rezultatai, tačiau ne mažiau reikšmingą vietą šiame kontekste užima neatsakingas pasiskiepijusių asmenų elgesys. Dažnas pamiršta, kad ir po vakcinacijos gali užsikrėsti ir to nė nežinodamas virusą platinti.
Tai, pasak pašnekovo, ypač išryškėjo su galimybių pasais įsigaliojus „palengvinimams“, kai medicininių kaukių dėvėjimas uždarose erdvėse įgijo tik rekomendacinį pobūdį.
„Atsidarė mokyklos. Mokyklose, aišku, ir mokiniai yra tie, kurie gali platinti ligą. Dar vienas dalykas – anksti atėjęs šaltasis periodas į Lietuvą. Rugsėjis pakankamai šaltas, paankstėjo kvėpavimo takų ligos. Susidėjo daug nesėkmingų dedamųjų ir viskas išvirto į tikrai didelius užsikrėtimų skaičius, kurie šiuo metu turbūt beveik atitinka praėjusių metų vėlyvą rudenį/gruodžio pradžią“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad natūralu, jog augant užsikrėtimų skaičiui į viršų kyla ir sunkių formų bei mirčių kreivė.
Situacija sudėtinga, bet valdoma
Kalbėdamas apie situaciją LSMU Kauno klinikose T.Tamošuitis teigė, kad situacija šiuo metu valdoma, kol kas neprireikė ir savanorių pagalbos.
„Lovų skaičius, reikia pasakyti, per visą rugsėjį nuolat yra didinamas. Nuo keleto intensyvios terapijos lovų vasarą šis skaičius išaugo iki 18. Jose šiuo metu gydome 13 pacientų, dauguma sunkios buklės, su dirbtine plaučių ventiliacija“, – sakė Intensyviosios terapijos klinikos vadovas.
„Intensyvios terapijos lovų užimtumas yra panašus kaip pernai gruodžio pradžioje, tačiau su deguonies poreikiu yra ženkliai mažiau [pacientų, – aut. past.], nežiūrint to, kad užsikrėtimų skaičius yra augantis“, – kalbėjo jis ir paaiškino, kad tokią situaciją galima sieti vakcinacija. Kaip teigė pašnekovas, sunkiomis COVID-19 ligos formomis dažniausiai suserga neskiepyti, seniai skiepyti arba gretutinių ligų turintys asmenys.
Nors LSMU Kauno klinikos nėra pagrindinė pagalbą koronavirusu užsikrėtusiems pacientas teikianti gydymo įstaiga regione, reaguojant į prastėjančią situaciją praėjusią savaitę vėl atvertas specialus skyrius, kuris, anot pašnekovo, irgi sparčiai pildosi.
Vis sunkiau yra pritraukti dirbti žmonių į šiuos skyrius.
15min kalbintas T.Tamošuitis sakė, kad ir toliau stengiamasi nemažinti planinių paslaugų apimčių, tačiau virusui toliau sparčiai plintant tą gali tekti padaryti.
Medikai nusivylę, vis sunkiau rasti norinčių dirbti „kovidiniuose“ skyriuose
Paklaustas, ar tenka susidurti su skiepų priešininkais T.Tamošuitis atsakė teigiamai ir paaiškino, kad dalis jų, pakliuvę į ligoninę, nuomonę pakeičia bei nuoširdžiai gailisi. Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai net sunkios būklės pacientas medikais netiki ir koronaviruso egzistavimą toliau neigia.
15min paklaustas, kokiomis nuotaikomis gyvena ir kaip jaučiasi medikai jis sakė, kad vasarą daugeliui kolegų pavyko bent trumpai pailsėti, tai šiek tiek palengvina situaciją. Vis dėlto, pripažino jis, matydami, kad skaičiai artėja prie pernykštės žiemos skaičių, kai kurie praranda viltį.
„Vis sunkiau yra pritraukti dirbti žmonių į šiuos skyrius, tenka daug kalbėtis, motyvuoti. Dažnai net finansinis atlygis nėra pagrindinė motyvacinė priemonė.“
