– Kodėl mes skirtingai nei kitos tautos žiūrime į valstybės simbolį? Švedijoje net vaiko gimimo šventėje neapsieinama be vėliavėlės, o Lietuvoje ir valstybinės šventės metu ne visi vėliavą iškelia. Kaip manote, kodėl tokie skirtumai?
– Pirmiausia – susiklosčiusios tradicijos. Lietuvos valstybingumas dar nėra toks įsitvirtinęs, kad būtų galima kalbėti apie tradicijas, kuriomis mes vadovaujamės. Kai kalbame apie pavyzdžius – Švediją ir kitas valstybes, – ten truputį kita situacija. Tai – ateities klausimas. Lietuvos trispalvę, kaip dažnas iš mūsų tikriausiai pastebi, vis dažniau matome tiek oficialiuose renginiuose ar vietose, tiek ir savoje aplinkoje – sodybose ar ant automobilių.
– Vienas mūsų klausytojas mano, kad žmonės neišsikelia vėliavos per šventes, nes jos paprasčiausiai neturi. Dauguma nėra jos išvis įsigiję. Ar tai galėtų priežastis?
– Vėliavą įsigyti, manau, nėra sudėtinga, ir kiekvienas norintis ją gali turėti. Žinoma, būtų gerai, kad gamintojai gamintų jas atitinkamai pagal tikrąsias, etalonines spalvines gamas.
Mūsų valstybės vėliavos iškėlimas yra reglamentuotas įstatymu. Pakankamai tiksliai nurodyta, kada, kur ir kaip valstybės vėliava turi būti iškeliama nuolat, ir kur – atitinkamomis progomis.
Mūsų valstybės vėliavos iškėlimas yra reglamentuotas įstatymu. Pakankamai tiksliai nurodyta, kada, kur ir kaip valstybės vėliava turi būti iškeliama nuolat, ir kur – atitinkamomis progomis. Bet jei atsižvelgtume ne vien į įstatyminius dalykus, bet ir į tai, kas aktualu Lietuvos gyventojams, – nėra tokio griežto nurodymo, kada galima iškelti vėliavą ar ne. Kiekvienas pilietis, jei tik nori, iškeldamas valstybės vėliavą gali parodyti savo pilietiškumą.
Įstatymas nedraudžia išsikelti valstybės vėliavą savo sodyboje kaime, savo namo kieme, ar apskritai savo namuose mieste, net ne švenčių metu. Pirminis dalykas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį – kad kiekvienas vėliavos iškėlimas būtų pagarbus, kad vėliavos būtų tvarkingos ir nenublukusios.
Vis dėlto, kartais matome iškeltas vėliavas beveik be spalvų, išblukusias, nešvarias ar net apiplyšusias. Nepamirškime, kad iškelta vėliava – kiekvieno asmens arba institucijos atsakomybė. Tai – mūsų paveikslas, supratimas apie tai, kaip mes įsivaizduojame pilietiškumą.
– Ką manote apie iniciatyvą, kad žmonės turėtų būti labiau patriotiški, dažniau iškelti vėliavą, ir tai nebūtinai reikėtų daryti per valstybines šventes?
– Iniciatyva yra graži ir sveikintina. Požiūris į vėliavą, valstybės simbolius turėtų būti ugdomas nuo mokyklos, universiteto. Daug keliaujame, daug matome, todėl tie gerieji, gražūs pavyzdžiai galėtų būti pritaikyti ir Lietuvoje. Tik, bent jau mano nuomone, didesnės pagarbos verti būtų rimtesni vėliavos iškėlimo atvejai, pavyzdžiui, jei kalbėtume apie vėliavą, įsmeigtą į tortą, būčiau linkęs manyti, kad tai nėra pats geriausias atvejis.
