Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas susisiekimo ministras J.Narkevičius pastaruoju metu traukia žiniasklaidos akį: asfaltuojamas kelias premjerui Sauliui Skverneliui, keliami kaltinimai brakonieriavimu, apgyvendino dukrą Seimo viešbutyje, prabangiai vakarieniavo Abu Dabyje, skandalingai atstatydino Lietuvos pašto vadybą, bet ministras aiškinti nieko nenori, viską užviršuoja jo frazė: „Ką norim, tą ir darom.“
Seime tuo pat metu politikas rūpinasi, kad biudžete atsirastų lėšų Trakų bažnyčioms ir mokykloms. Opozicija jam organizuoja interpeliaciją.
Kodėl ministras vis dar poste? Politologai turi paaiškinimą. Ministras į šį postą pateko ne kaip profesionalas, bet kaip siūlė, kuri surišo esamą valdančiąją daugumą. Baiminamasi, kad patraukus ministrą gali iširti ir dauguma.
L.Bielinis: kitas pats susiprastų
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis vertina, kad J.Narkevičius iki šiol susisiekimo ministro pareigas eina dėl politinės kultūros stokos.
„Aš matau kelias priežastis. Pirmoji ir svarbiausia, ko gero, yra politinės kultūros stoka. Pakankamą politinę kultūrą turintis žmogus suprastų, kad po tokių kaltinimų ir po tokių apie jį pateiktų faktų nieko kito nelieka, kaip tik kuo greičiau atsistatydinti, tokiu būdu parodant save nors truputį atsakingą“, – kalba L.Bielinis.
Tačiau, kadangi politinės kultūros pačiam politikui trūksta, anot L.Bielinio, jį poste išlaiko dar viena priežastis.
„Vyriausybė ir valdančioji dauguma į tai nereaguoja, matyt, turėdami pakankamai aiškius išskaičiavimus, natūralu. Jie puikiai supranta prasižengimą, tačiau nenori dabar daryti kokių nors keitimų, savo kandidatui, ministrui išsakyti priekaištų, nes puikiai suvokia, kad likus labai neilgam laikui iki kitų rinkimų bus labai sunku atrasti kitą ministrą ir pasiaiškinti koalicijos partneriams“, – sako L.Bielinis.
Anot jo, abi priežastys susiveda į politinę kultūrą, tiek asmeniškai paties J.Narkevičiaus, tiek ir politinės daugumos.
„Ir politinė dauguma tokiu būdu demonstruoja politinę nekultūrą, rodo, kad iš tikrųjų tas, kuris yra valdžioje, gali daryti, ką nori. O tai yra labai blogas pavyzdys tiek visuomenei, tiek politiniams partneriams“, – vertina L.Bielinis.
J.Narkevičiaus iškilimą iki ministro jis priskiria politiniam postų pasidalijimui.
„Iš tikrųjų reikėjo šią frakciją įtraukti į koalicines priklausomybes, ir tokiu būdu tai tapo savotiška kaina už dalyvavimą koalicijoje. O toliau jau viskas priklauso nuo paties ministro ir jo atstovaujamos frakcijos interesų, galimybių ir panašiai“, – sako L.Bielinis.
Kaip galėtų įvykiai klostytis ateityje?
„Išprususi, politiškai atsakinga visuomenė iš tikrųjų pasmerks tokius politikus ir tokius jų veiksmus. Iš tiesų, tame nėra nieko gero nei mums, nei mūsų politinei sistemai. Tačiau didžioji dalis visuomenės, ko gero, žvelgs į visa tai pernelyg abejingai, galbūt net nepastebės to, kas yra dar blogiau“, – apibendrina L.Bielinis.
V.Nakrošis: griūtų dauguma
Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis vertina, kad dabartinė valdančioji dauguma Seime yra nestabili ir balansuoja ties žlugimo riba.
„Todėl ministro pasikeitimas gali daryti įtaką galimam LLRA-KŠS pasitraukimui iš valdančiosios daugumos sudėties. Tiesiog valdančiajai daugumai, jos politikams tai yra nepatogu daryti, kadangi tai gali daryti neigiamą įtaką ar net padėti sugriauti valdančiąją daugumą“, – paaiškina V.Nakrošis.
Tai išduoda ir LLRA-KŠS lyderio Valdemaro Tomaševskio išsakoma parama J.Narkevičiui.
„Tai nėra pirmas toks pavyzdys. Aš prisimenu Andriaus Kubiliaus Vyriausybės valdymo laikotarpį, kai Tautos prisikėlimo partijos kai kurie deleguoti ministrai buvo pakankamai silpni, pvz., tuometinis aplinkos ministras, buvo daug abejonių dėl jo. Tačiau kadangi galimas jo patraukimas būtų daręs žalą valdančiajai daugumai, galbūt ir valdančioji dauguma būtų griuvusi ar subyrėjusi, tokio sprendimo laiku nebuvo priimta, nepaisant to, kad jis darė žalą Vyriausybės veiklai ir jos rezultatams“, – lygina V.Nakrošis.
Tačiau žala bet kokiu atveju yra – kyla abejonių dėl galimybės įgyvendinti struktūrines reformas ar priimti sprendimus, kurie atitiktų šalies konkurencingumo ar visuotinės gerovės poreikius, vertina politologas.
„Biudžeto projekto rengimas Seime rodo, kad tampoma paklodė į skirtingas puses, kad būtų galima patenkinti specifinių ir pavienių interesų grupių poreikius, o ne žiūrėti, kas yra naudingiau visam Lietuvos ūkiui ir šalies gerovei“, – sako V.Nakrošis.
Dar daugiau, skandalų epicentre atsidūręs ministras kerta pasitikėjimą Vyriausybe, Seimu kaip aukščiausiomis valdžios institucijomis. Politologas prognozuoja, kad tai dar mažins reitingus.
„Kuo daugiau bus tokių skandalų, kuo jie ilgiau bus eskaluojami, tuo bus mažesnis pasitikėjimas, ir tai darys žalą valdančiajai daugumai, jos politinėms partijoms ir politikams. Jie turi vis mažesnę galimybę būti perrinkti, todėl, kad piliečiai gauna neigiamą grįžtamąjį ryšį ir atitinkamai vertina politikų elgesį“, – kalba V.Nakrošis.
Ministru paskyrė dėl politinės priklausomybės
V.Nakrošis konstatuoja, kad valdantieji nusigręžė nuo profesionalų Vyriausybės idėjos ir J.Narkevičiaus paskyrimas tą iliustruoja.
„S.Skvernelio Vyriausybė pradžioje buvo profesionalų Vyriausybė, pagal tuometinį apibrėžimą tai reiškė, kad ministrai yra nepartiniai, jie yra atitinkamos valdymo srities specialistai. Toks pasirinkimas buvo politiškai motyvuotas ta prasme, kad Lietuvos piliečių pasitikėjimas politinėmis partijomis buvo ir yra žemas. Antra vertus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) neturėjo daug politikų su ankstesne vykdomosios valdžios darbo patirtimi“, – primena V.Nakrošis.
Anot jo, rinkimų metu ir sudarant Vyriausybę tai buvo naudingas pasirinkimas, tačiau vėliau tapo akivaizdu, kad profesionalų Vyriausybės sprendimas nebuvo toks efektyvus.
„Kai kurie ministrai profesionalai nerado kontakto su Seimo komitetais, komitetų pirmininkais, ir dėl to negalėjo įgyvendinti Vyriausybės programos ar priimti reikšmingų sprendimų“, – teigia V.Nakrošis.
Jis primena, kad S.Skvernelis po mokytojų streiko pakeitė tris ministrus, nuo tada Vyriausybė tapo „labiau partinė, mažiau profesionalų“. O dabar Vyriausybė jau tampa panašesnė į anksčiau buvusias politikų kontroliuojamas Vyriausybes.
„Svarbu užfiksuoti, LVŽS nusigręžė nuo profesionalų Vyriausybės idėjos, kuri ir neveikė, ir neatitiko naujų politinių aktualijų, valdančiosios daugumos sudėties. Kas atsitiko – paskirta daugiau partinių kandidatų. Bet problema, kad tie nauji ministrai nėra profesionalai, tiek pagal LVŽS apibrėžimą, tiek pagal mano standartus, jie neturi gerosios vadovaujančios patirties. Ministras yra ne tik Vyriausybės narys, bet ir ministerijos administracijos vadovas“, – sako V.Nakrošis.
Ministerija yra didelė administracija, ir jos vadovas turėtų būti patyręs – reikia koordinuoti ir pavaldžias įstaigas, valstybės valdomas įmones.
„Kai kurie partiniai ministrai pagal kitus kriterijus yra akivaizdžiai silpnesni. J.Narkevičius yra geras pavyzdys“, – sako V.Nakrošis.
S.Malinauskas: svarbiau sprendimai, politika po to
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas patikina, kad premjeras S.Skvernelis savo poziciją dėl J.Narkevičiaus pasakys grįžęs į darbą.
„Akivaizdu, kad klausimų labai daug, pirmiausia klausimai pačiam ministrui. Premjeras yra įvardijęs, kad yra padaryta klaidų, kurias reikia taisyti. Ministras pirmą kartą užima šitas pareigas ir kažkurį laiką tu turi pasitikėjimo kreditą, bet, matyt, tų klaidų ir skandalų skaičius yra pakankamas, kad būtų keliamas klausimas, ar apskritai dar tą situaciją ištaisyti galima. Šalies vadovas irgi yra išsakęs savo poziciją, bet kuriuo atveju vienokie ar kitokie sprendimai bus priimti“, – kalba S.Malinauskas.
Pasak jo, šiuo metu kyla klausimas, kiek veiksni yra valdančioji koalicija, „ar kokio nors ministro keitimas galėtų sugriauti šią koaliciją“.
„Aišku, kad šiuo metu susikoncentruota į biudžetą. Bet priėmus svarbiausius valstybei sprendimus, be abejo, ateis klausimas ir dėl kitų politinių sprendimų ar politinių atsakomybių“, – tikina S.Malinauskas.
Kol kas trauktis nežada
Pats susisiekimo ministras J.Narkevičius sako, kad prieš jį vykdoma organizuota diskreditavimo akcija, o jis trauktis iš pareigų kol kas neketina. Apie tai rašo BNS.
„Kol kas neketinu. Todėl, kad yra vykdoma mane diskredituojanti akcija“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė ministras.
Jis taip pat teigė, kad su premjeru S.Skverneliu apie ateitį susisiekimo ministro poste pastaruoju metu nekalbėjo.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį teigė, kad sprendimą ir vertinimą dėl J.Narkevičiaus pateiks „artimiausiu metu“.
Paklaustas, kaip vertina šį šalies vadovo teiginį, ministras teigė to niekaip nevertinantis.
„Niekaip nevertinu“, – teigė J.Narkevičius.
Jis pastaruoju metu sulaukė opozicijos kritikos dėl Lietuvos pašto valdybos atleidimo, vizito Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kai kurių kelių tvarkymo finansavimo ir gyvenimo Seimo viešbutyje aplinkybių.
J.Narkevičius kalbėdamas apie kelių tvarkymo finansavimą teigė, kad ministerija skyrė lėšas savivaldybėms, kurios ir priėmė „vienus ar kitus sprendimus“.
Susisiekimo ministras taip pat teigė su premjeru apie gatvės, kurioje gyvena S. Skvernelis, asfaltavimą nekalbėjęs.
„Negaliu nei tvirtinti, nei neigti, ką premjeras žinojo. Nebuvau kalbėjęs“, – sakė ministras.
Į susisiekimo ministrus po darbo švietimo srityje
57-erių metų J.Narkevičiaus yra gimęs ir iki šiol gyvena Trakuose, čia sukosi politiko karjera.
J.Narkevičiaus biografijoje nė žodžiu neužsimenama apie kokią nors patirtį susisiekimo srityje.
Jo karjera prasidėjo Salkininkų, vėliau Šklėrių pagrindinėje mokykloje, kuri dabar prijungta prie Trakų vidurinės mokyklos – dirbo matematikos mokytoju. 15 metų nuo 1987-ųjų jis buvo mokyklos direktorius.
Aktyviau politiko karjerą pradėjo apie 2000-uosius, kai buvo išrinktas į Trakų rajono savivaldybės tarybą, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje užėmė švietimo skyriaus vedėjo, o vėliau administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.
J.Narkevičius su LLRA į parlamentą išrinktas jau trečią kadenciją iš eilės, visas tris kadencijas jis dirbo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.
Viešumoje J.Narkevičius nebuvo daug minimas.
2014 m. Seimo vicepirmininkas J.Narkevičius pagarsėjo teiginiais, kad Lietuvos politinis elitas siekia sunaikinti lenkų tautinę mažumą, bet lenkai nepasiduos ir sukels sumaištį visoje Lietuvoje, rašė „Lietuvos rytas“. Tada Lenkijos laikraščiui „Nasz Dziennik“ duotame interviu J.Narkevičius pareiškė, kad lietuviai nori sunaikinti vietos lenkus.
O 2017-aisiais buvo aprašyta istorija, kai J.Narkevičius Seime panoro įkurti „Gerosios kaimynystės su Baltarusijos Respublika tarpparlamentinę grupę. Grupė nebuvo įkurta, tada buvęs JAV ambasadorius, konservatorius Žygimantas Pavilionis tokią iniciatyvą pavadino „penktąja kolona“.
Šioje Seimo kadencijoje J.Narkevičius išrinktas su LLRA-KŠS sąrašu, kuriame buvo įrašytas 7 numeriu, o po rinkimų sąraše buvo 4-as, surinkęs 8821 pirmumo balsą.
Parlamentaras prieš rinkimus deklaravo 71 tūkst. eurų turtą, taip pat 39 tūkst. eurų santaupų, tačiau buvo gavęs 72 tūkst. eurų paskolų.
Biudžete prašo pinigų Trakų mokykloms
J.Narkevičius, net ir užėmęs ministro postą, kaip Seimo narys rūpinasi kitomis sritimis – siūlo į biudžetą įtraukti papildomų pinigų Trakų rajono savivaldybės įstaigoms.
303 tūkstančius eurų J.Narkevičius siūlo skirti Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios remonto darbams Senuosiuose Trakuose. Aiškina, kad 1405 m. kunigaikščio Vytauto pastatyta bažnyčia yra istorinė ir kultūrinė Lietuvos vertybė, kuri reikalauja atsakingos priežiūros.
„Bažnyčios vidaus būklė kiekvienais metais pastebimai blogėja. Bažnyčios viduje reikia pakeisti tinką (senas yra sutrūkinėjęs, atsilupęs, keliantis grėsmę lankytojams), įrengti šildymą ir atlikti kitus būtinus darbus, siekiant išsaugoti šį istorinį paveldą ir jo reprezentatyvumą“, – aiškino J.Narkevičius.
300 tūkst. eurų jis siūlo skirti Lentvario „Versmės“ ir Henriko Senkevičiaus mokyklų vidaus patalpų remonto darbams atlikti bei dviem mokykliniams autobusams įsigyti.
Dar 150 tūkst. eurų parlamentaras prašo skirti Trakų gimnazijos remonto darbams – gimnazijos pastato rekonstravimui ir pritaikymui šiuolaikiniam ugdymo procesui.
15min jau rašė apie Seimo narių tradiciją registruoti „norus“ savo apygardoms, kuriose jie yra rinkti.
