Tai sukelia daug klausimų, į kuriuos atsako Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, atlikdama Miškotvarkos projekte ir Gamtotvarkos plane numatytas miškų priežiūros ir tvarkymo funkcijas, kasmet iškerta kelis tūkstančius kubinių metrų medienos. 2010 m. dėl gamtotvarkos darbų ir įgyvendinant priešgaisrines priemones, metinė kirtimo norma Aplinkos ministro įsakymu buvo padidinta iki 10,2 tūkstančių kubinių metrų, o 2011 m. – iki 10,9 tūkstančių kubinių metrų.
Anksčiau visus miškininkystės darbus vykdydavo tik direkcijos darbuotojai, be to darbų laikotarpis nebūdavo griežtai apribotas. Šiuo metu visi miško kirtimo ir traukimo darbai turi būti atlikti per gana trumpą laikotarpį – nuo rugsėjo 1 d. iki kovo 1 d. Dėl to nacionalinio parko direkcija yra priversta ieškoti naujų darbų vykdymo būdų.
Jau kelerius metų Nerijos miškuose dirba rangovai, šiuo metu tai UAB „Kietasis biokuras“, UAB „Raguvilė“. Šios įmonės turi specialią miškų techniką, kvalifikuotus darbininkus, kurie padeda direkcijai atlikti visus suplanuotus darbus.
Didžiausi ir intensyviausi darbai Kuršių nerijoje 2010-2011 m. vyksta kalnapušynuose ir pajūrio palvėje.
Kalninės pušies medynuose vykdomi darbai yra susiję su priešgaisrine apsauga, pačių medynų gamtine branda ir ligomis. XIX a. antroje pusėje nerijos kopose pradėta sodinti kalninė pušis padėjo sustabdyti link marių slinkusius smėlynus, tačiau ilgainiui atsiskleidė ir jos trūkumai. Vienas didžiausių – tai ypatingas degumas. Šiuo metu kalninės pušies medynai – tai didžiausi ir pavojingiausi gaisrų židiniai.
Be to, kalninė pušis puikiai tinka biokuro gamybai, kuriuo visą žiemą kūrenama Nidos ir kitų miestų katilinės.
Pajūrio palvėje jau kelinti metai iš eilės organizuojami sumedėjusios augalijos šalinimo darbai. Nacionalinis parkas pasižymi bioįvairove – šalia miško plyti kopos ir pievos. Tai skirtingos buveines, pasižyminčios tik joms būdinga augalija ir gyvūnija, bet ir specifinėmis sąlygomis – dirvožemiu, mikroklimatu ir kt. Siekiant išlaikyti neapaugusias kopas bei išsaugoti šiai buveinei būdingas rūšis, yra dalinai kertami savaiminiai medžiai ir krūmai. Jie augdami išstumia Kuršių nerijos puošmeną pajūrinę zundą.
Palvėje peri Lietuvoje retas dirvoninis kalviukas ir būtent Kuršių nerijoje jo populiacija yra gausiausia. Taigi tokio tipo atviros buveinės yra labai svarbios retoms rūšims. Pajūrio palvė yra vienas iš Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementų, susiformavęs po apsauginio kopagūbrio sukūrimo.
Norėdama išsaugoti gamtinę įvairovę nacionalinio parko direkcija, vadovaudamasi Aplinkos ministro patvirtintais gamtostvarkos planais ir miškotvarkos projektu, 2011 metų pabaigoje užbaigs kelis metus trukusius intensyvius darbus palvėje. Iš viso bus sutvarkyta apie 230 ha ploto. Toliau bus tęsiama tik nuolatinė šios buveinės priežiūra.
