Lietuvos Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas dėkoja apvaizdai, jog per pastarąjį trisdešimtmetį Lietuvoje lėktuvų katastrofų neįvyko, nors seniau būta skaudžių nelaimių. Pasak A.Šumsko, lietuvių lėktuvų katastrofos nesiskiria nuo pasaulio. Nelaimių priežastys yra tos pačios.
„Dažniausiai lėktuvų katastrofos įvyksta dėl kelių priežasčių. Pirmine priežastimi vadiname pilotų klaidas. Antrinės priežastys yra techninės – lėktuvų gedimai. Apie 70 procentų visų aviakatastrofų sudaro nelaimės, įvykusios dėl pilotų kaltės, tai susiję su žmogiškuoju faktoriumi. Techniniai gedimai – apie 20 procentų. Likusieji 10 procentų aviakatastrofų įvyksta dėl aplinkos poveikio, meteorologinių sąlygų“, – teigia A.Šumskas.
Lėktuvo amžius neturi reikšmės
Pasak Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojo, lėktuvų katastrofoms įtakos turi ir stichija: „Katastrofos įvyksta per audras. Lietus saugiam skrydžiui didelės įtakos neturi. Yra buvę atvejų, kai lėktuvai krito net tuomet, kai oro sąlygos buvo puikios – dangus giedras.“
A.Šumskas teigia, kad saugos diržais keleiviams derėtų būti prisisegus ne tik lėktuvo pakilimo ar nusileidimo metu: „Žmonės žūdavo net todėl, jog salone būdavo neprisisegę saugos diržų. Ne veltui sakoma, kad prisisegus reikia būti viso skrydžio metu. Tą aš ir darau, o daugelis to nesuvokia. Ne visada galima numatyti, kada jų prireiks. Tarkim, išskrendant dangus yra giedras, o skrendant lėktuvas gali patekti į blaškymo zoną. Juk diržas netrukdo.“
Skrydžio saugumas priklauso ir nuo daugelio kitų dalykų. Žmonės dažnai mano, kad saugiau skristi naujesniu lėktuvu, jog katastrofos priežastimi neretai tampa orlaivių amžius. Tačiau, anot A.Šumsko, lėktuvo amžius įtakos neturi.
„Lėktuvas yra arba techniškai tvarkingas, arba netvarkingas. Net ir senas lėktuvas, jei jis yra tinkamai prižiūrėtas, yra saugus. Tarkim, Jungtinėse Amerikos Valstijose skraido lėktuvai, kurie skraidė dar karo metais. Taigi amžius tiesioginės įtakos neturi, tiesioginę įtaką daro lėktuvo techninė priežiūra“, – mano A.Šumskas.
Paskutinės katastrofos Kirgizijoje ir Ispanijoje įvyko vos lėktuvams pakilus. Šios situacijos verčia manyti, jog nelaimės dažniau vyksta lėktuvo kilimo stadijoje. Tačiau aviacijos specialistas teigia, jog tokių statistinių duomenų nėra.Vos supratę, kad lėktuvą pavyko suvaldyti ir jis kyla, pilotai vairalazdę paleido, tada lėktuvas vėl smigo į žemę.
„Pasaulinė statistika rodo, kad apie 70 procentų visų katastrofų įvyksta kylant, leidžiantis žemyn ir tupiant. Tai trys pavojingiausios skrydžio fazės. Tik likę 30 proc. nelaimių įvyksta tada, kai lėktuvas – ore“, – pasakoja pašnekovas.
Techniškai netvarkingo lėktuvo gedimai paaiškėja jam kylant, tam neturi reikšmės lėktuvo markė. Nors švedų Saab markės lėktuvuose neretai pasigirsta pavojaus signalai, tačiau A.Šumskas teigia, jog, nepaisant to, šio tipo orlaiviai yra vieni saugiausių pasaulyje. Jie neretai lyginami su žymiaisiais Boeing orlaiviais. Pasak aviacijos specialisto, skrendant lėktuvais Saab 2000, kurių tikrai yra daug, iki šiol nėra įvykę nė vienos katastrofos.
Skaudi nelaimė nusinešė garsių gydytojų gyvybes
Pasak A.Šumsko, pasaulyje lėktuvų katastrofų įvyksta daug, Lietuvoje jų taip pat būta, tačiau jos itin retos. Skaudžia nelaime laikoma Lietuvos civilinės aviacijos valdybos lėktuvo Tu-124 katastrofa, įvykusi 1973 m. gruodžio 16 d. 19.10 val. Volokolamsko rajone, netoli Karačiarovo kaimo.
Tąkart likus 100 kilometrų iki Maskvos lietuvių lėktuvas smigo į žemę. Žuvo 6 ekipažo nariai ir 45 keleiviai, tarp kurių – keturi garsūs lietuvių pediatrai. Garsūs gydytojai skrido į sąjunginę pediatrų konferenciją Charkove. Apie katastrofas tuometinėje Sovietų Sąjungoje nekalbėta. Tačiau šios nelaimės nuslėpti nepavyko. Nors katastrofų priežastys nuo visuomenės buvo slepiamos, tačiau kiti pilotai buvo verčiami vos ne atmintinai jas iškalti, kad kitą kartą žinotų, kaip elgtis. Šią katastrofą prisimena ir A.Šumskas.
„1973 metais lėktuvas nukrito dėl techninių priežasčių. Skrydžio metu aukštumos vairo trimeris persijungė į vertikalią padėtį. Ir lėktuvas pradėjo staigiai kristi“, – pasakoja A.Šumskas.
Skrydžio metu kinta lėktuvo svorio centras ir pilotas privalo išlaikyti orlaivį horizontalioje padėtyje. Tada jam nuolat tenka stumti arba traukti vairalazdę. Tam, kad lakūnui nereikėtų nuolat būti įsiręžus, prie tada į Maskvą skridusio orlaivio Tu-124 aukštumos vairo buvo įmontuotas specialus trimeris, valdomas mechaniškai arba elektriniu varikliu.
Vėliau katastrofą tyrusi komisija nustatė, kad, įsijungus elektriniam varikliui, buvo nureguliuotas trimeris, todėl lėktuvas ėmė pikiruoti. Viskas vyko naktį, aviahorizontu vadinamas prietaisas, rodantis lėktuvo padėtį, pilotažui nebuvo pritaikytas. Lėktuvą tarsi pagavo milžiniška jėga. Pilotai suprato, kad orlaivis krinta žemyn ir įsiręžę traukė vairalazdę. Maždaug dviejų kilometrų aukštyje jiems pavyko sustabdyti kritimą. Tačiau naktį jie negalėjo pamatyti tikrojo horizonto. Vos supratę, kad lėktuvą pavyko suvaldyti ir jis kyla, pilotai vairalazdę paleido, tada lėktuvas vėl smigo į žemę.
„Įvyko tai, kas įvyko. Pilotai nebuvo kalti. Kad nepasikartotų ta pati situacija, buvo pakeista trimerio sistema. Dabar šio tipo lėktuvai jau nebeskraido“, – pasakoja specialistas.
Nors sistema buvo pakeista, tačiau 1977 m. Lvove sudužo dar vienas lėktuvas Tu-124. Orlaiviui kylant rūke sustojo vienas variklis. Pilotai surizikavo ir bandė kilti, kad galėtų apsukti lėktuvą ir jį nutupdyti, tačiau to padaryti nepavyko – orlaivis sudužo. Tais metais Tu-124 skrydžiai buvo nutraukti.
Pilotų aplaidumas
Praėjusių metų rugsėjį Vilniuje nuo tako nuslydo SAS lėktuvas Dash 8400. Artėjant prie Palangos lėktuvo pilotai pagal prietaisus suprato, kad iki galo neužsifiksuoja priekinė ir dešiniojo sparno važiuoklė. Orlaivio įgula nusprendė leistis sostinės oro uoste. Leisdamasis lėktuvas nuslydo nuo tako ir buvo apgadintas. Lėktuve buvę 48 keleiviai ir 4 įgulos nariai nenukentėjo. Prieš tai tokio tipo orlaivis avariją patyrė Danijoje. Tik po incidento Vilniuje lėktuvų Dash 8400 skrydžiai buvo nutraukti.
Pasak A.Šumsko, nelaimės dėl pačių pilotų kaltės vos išvengta ir 1991-aisiais. „Tada lėktuvui skrendant virš Baltijos jūros klaidą padarė patys pilotai. Pakilus į orą nebuvo perjungti orlaivio kuro siurbliai. Dėl tos priežasties sustojo lėktuvo varikliai. Laimei, pavyko juos paleisti ir sėkmingai parskristi“, – prisimena pašnekovas.
A.Šumsko manymu, nuo tokių nelaimių lietuvius saugo apvaizda ir personalo žmonės. Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, aviacijos srityje darbuojasi per 2000 asmenų, turinčių civilinės aviacijos specialistų licencijas. Civilinės aviacijos specialistus rengia ir perkvalifikuoja per 20 aviacijos mokymo įstaigų.
