Diskusijoje dalyvavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politiko mokslų instituto prof. Dovilė Jakniūnaitė, Lietuvių kalbos instituto ir Vilniaus universiteto doc. Vuk Vukotic ir Marta Bednarczyk iš Europos žmogaus teisių fondo.
„Stipriai valstybei reikalinga reprodukcija“
Prof. Dovilė Jakniūnaitė teigė, kad norint suvokti, kodėl minėtame mitinge plėvesavo vaivorykštės vėliava, reikia pradėti kalbėti, kas iš esmės yra nacionalizmas. Anot jos, iš principo tai nėra nei blogai, nei gerai.
„Tai – ideologija, kurios centre – tauta. Tačiau dažnai tas suvokimas kyla iš labai senų laikų ir tauta suvokiama per kažką vienijančio. Tai svarbu prisiminti. Bet problema ta, kad jei net suvokimas kyla iš senų laikų, reikia prisiminti, kokie veiksmai lemia, kad priklausome tautai. Pavyzdžiui, Lietuvą vienija krepšinis arba tauta daugybę metų kovojo už savo nepriklausomybę. Tai yra dalykai, kurie mus vienija.
Bet galime pastebėti ir visiškai priešingus procesus, kai randama skirtumų tarp savęs ir kitų grupių. Ir šie skirtumai vėlgi gali nebūti pavojingi, tačiau ypač netikrumo laikotarpiu, krizės laikotarpiu, savęs atskyrimas nuo kitų grupių tampa negatyviais.
T.y. jei tauta neturi kažko vienijančio, jai kyla pavojus išnykti. Rugpjūčio 23 d. dauguma lietuvių šventė Baltijos kelią, ir buvo įdomu matyti, kiek džiaugsmo ji teikė. Kodėl? Nes buvo laikas, kai mes buvom vieningi, kovodami prieš priespaudą“, – diskusijoje aiškino D.Jakniūnaitė.
Vis dėlto dažnai žmonės esą ima ieškoti kažko kita – kažkokių priešų. Tiek išorėje, tiek viduje. Yra grupės žmonių, norintys su jais kovoti ir mobilizuoti, suvienyti kitus kovoti su jais.
Anot ekspertės, svarbu aptarti ir lyties bei nacionalizmo aspektą. „Tautos suvokimas nėra paprastas. Tai ne tik grupė, vienijama praeities, kalbos, kitos bendros idėjos. Yra kur kas daugiau minčių, susijusių su tauta. Feminizmo požiūriu, tautos suvokimas labai lytiškas. Yra daug su tuo susijusių aspektų. Paprasčiausias jų – jei norite stiprios tautos, stiprios valstybės, būtina reprodukcija. O kas gali gimdyti?“, – retoriškai klausė D.Jakniūnaitė.
Pasak jos, daugelyje šalių tautos suvokimas kildinamas iš patriarchalinės šeimos sampratos. „Nes tik stabilios, neva normalios moterų ir vyrų šeimos, kuriose gimsta vaikai, gali sukurti stiprią valstybę. Mes turime nemažai reguliavimo įrankių šiam procesui: abortų draudimą, kitas reprodukcijos politikas“, – tęsė ji.
Anot D.Jakniūnaitės, be aiškios minties, kad patriarchalinės šeimos kuria valstybę, turime aiškią mintį ir apie lytį – daugelyje šalių norma yra heteroseksualumas. „Nes tik heteroseksualios poros gali valstybei duoti tai, ko jai reikia“, – diskusijoje kalbėjo TSPMI profesorė. Taigi, pasak jos, iš čia kyla išvada, kad kitos seksualinės orientacijos žmonės nenaudingi valstybei. Dažnai jie esą gyvena „tyliai“. Tačiau čia svarbus žingsnis – mobilizacija.
Nes tik heteroseksualios poros gali valstybei duoti tai, ko jai reikia, – diskusijoje kalbėjo TSPMI profesorė.
„Kartais skirtingos grupės turi mobilizuoti šalį ieškoti argumentų, kodėl šalys miršta, kodėl viena grupė turi galią. Tuomet naudojama tam tikra retorika. Kadangi dominuojanti norma daugelyje valstybių yra heteroseksualumas, labai lengva mobilizuoti žmones prieš grupę, kuri nėra dominuojanti. Taigi tokia teorinė logika paaiškina, kodėl mes mitinge matėme vaivorykštės vėliavą. Nes ji atstovauja tam tikrą grupę ir kažką, kas ne mūsų, kas nedominuoja.
Tačiau ši vėliava reprezentuoja ir kitą aspektą. Tai nėra tiesiogiai nukreipta prieš LGBT žmones, tai prieš tam tikras vertybes“, – aiškino diskusijos dalyvė.
Apžvelgė situaciją Lenkijoje ir Serbijoje
Marta Bednarczyk tęsė diskusiją, kalbėdama apie Lenkijos atvejį. Pastaruoju metu šalyje jaučiamos deklaracijos, susijusios su LGBT klausimu.
„Galima sieti tai su vasario mėnesio įvykiais: LGBT+ deklaracija, parama bendruomenei, iniciatyva sukurti pagalbos liniją LGBT bendruomenei, tarp jų paaugliams ir pan. Atsakydami į tai maždaug 20 miestų pasirašė priešingą deklaraciją, kurioje išreikštas nepritarimas LGBT idealogijai“, – kalbėjo diskusijos viešnia.
M.Bednarczyk paminėjo ir atvejį, kai vienas Lenkijos provyriausybinis konservatyvusis savaitraštis išprovokavo pasipiktinimo bangą, pradėjęs platinti prieš LGBT bendruomenę nukreiptus lipdukus. Ji nepamiršo ir Balstogėje, šiaurės rytų Lenkijoje, vykusio pirmojo LGBT parado, per kurį su laikyta dešimtys žmonių, buvo užpulti policijos pareigūnai.
Lietuvių kalbos instituto ir Vilniaus universiteto atstovas Vuk Vukotic, paprašytas plačiau aptarti Serbijos atvejį, teigė, kad tai yra vienas iš pavyzdžių, daug pasakantis kaip veikia nacionalizmas ir kas tai yra. Jis prisiminė šalyje vykusias LGBT eitynes.
„500 dalyvių, 5 tūkst. policijos pareigūnų, 6-7 tūkst. chuliganų, jaunų žmonių, mėtančių akmenis“, – prisiminė jis. Anot jo, žiniasklaida šį įvykį nušvietė kaip protestuotojų ir pareigūnų susirėmimus, o apie LGBT žmonių teises nė neužsiminė. Tai buvo 2010 m.
2017 m. į valdžią atėho 43 metų A.Brnabič ir tapo viena iš nedaugelio savo homoseksualumo neslepiančių vyriausybių vadovų.
„Kaip tai gali nutikti per tokį laikotarpį?“, – retorinį klausimą kėlė diskusijos dalyvis.
Anot jo, paaiškėjo, kad Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius rėmė tuos žmones, kurie minėtose eitynėse mėtėsi akmenimis. 2015-aisiais Serbijoje įvyko pirmasis trans paradas. „Sunku suvokti, kaip tai gali vykti taip greitai tokioje šalyje“, – stebėjosi jis.
Vuk Vukotic teigė, kad Serbijos pavyzdys apie nacionalizmą moko to, kad jis nėra idėja, kuria kažkas tiki, o nacionalizmas nepasirodo tol, kol nėra paremiamas pinigais, ginklais, kitaip tariant, mano nuomone, tai labai materialus dalykas.
„Su pinigais, žmonėmis ir valdžia gali nutikti bet kas“, – įsitikinęs jis.
Rusijoje – legitimizuota homofobija
D.Jakniūnaitės nuomone, Rusija legitimizavusi homofobiją.
„2005-2006 m. regioninė valdžia ėmėsi priiminėti įstatymus, esą apsaugančius vaikus nuo neva LGBT propagados. 2014-ais Dūma pritarė šiam federaciniam įstatymui. Pagal jį kiekvienas renginys, kuriame – vaivorykštės vėliava gali būti interpretuojamas kaip kažkas, kas negatyviai paveikia vaikus“, – aiškino ji. Būta pasipriešinimo tam.
Vis dėlto, pasak jos, oficiali pozicija tokia, kad yra normalu negatyviai komentuoti apie LGBT žmones.
2015-aisiais buvo atliktos apklausos apie požiūrį į LGBT ir jis buvo negatyvus, tai buvo iškomunikuota per žiniasklaidą.
„Nedominuoja dienotvarkėje šis klausimas, bet homofobija išnaudojama kaip politinis įrankis. Būsi baudžiamas, jei laikysiesi priešingos pozicijos. Rusija legitimizavo homofobiją, tai kyla, žinoma, iš rėmimosi tradicinės šeimos vertybėmis, jos labai remiamos Rusijoje“, – kalbėjo ji.
V.Vukotic, tęsdamas diskusiją, nukrypo į kitas šalis ir pabrėžė, kad Skandinavijos šalyse daugiau ginami ne etniniai dalykai, o pilietiniai.
Stebi į LGBT orientuotų darinių pakilimą
M.Bednarczyk, tęsdama, kalbėjo, kad Lenkijoje stebimas pakilimas į LGBT orientuotų nevyriausybinių organizacijų, fondų ir asociacijų, paramos grupių.
„Pavyzdžiui, savo socialiniuose tinkluose pastebiu daug informacijos apie LGBT vaikų tėvų mobilizaciją, kad svarbu apie tai kalbėti ir padėti kitiems vaikams“, – teigė ji.
Diskusijos viešnia paminėjo Lenkijos kairiųjų partiją „Wiosna“ („Pavasaris“ – liet.), kurios vadovas neslepia savo homoseksualumo. „Dabar partija remia LGBT bendruomenes“, – tęsė ji.
Baigdama diskusiją D.Jakniūnaitė teigė, kad Europos parlamento rinkimai parodė, kad dar sunku gauti balsų stipriai antieuropietiškai partijai.
„Lietuvos elektoratas labai proeuropietiškas. Neparanojiškas. Bet niekada nežinai, kas gali nutikti ir kas gali nutikti Europos Sąjungos kontekste“, – kalbėjo ji.
Diskusiją moderavo Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė.
