Praėjusią savaitę dienraštis „Verslo žinios“ paskelbė, kad Lietuva nepasinaudojo Europos Sąjungos (ES) numatytu kompensavimo mechanizmu, vadinamuoju ofsetu, todėl šalies verslas negalės pretenduoti į 58–77 mln. eurų investicijas.
Esą įprastai sudarant didelės vertės sandorius dėl ginkluotės ar karinės technikos įsigijimo, tiekėjas iš vietinių bendrovių perka prekių ir paslaugų maždaug už 15–20 proc. nuo pirkimo sumos.
Lietuva už vokiškas pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ sumokės 386 mln. eurų.
Suprasti akimirksniu
- Kompensacijos principas buvo taikomas nuo „Maršalo plano“ laikų
- 2009 metais nuspręsta, kad „ofsetai“ pažeidžia ES principus
- Lietuvos vyriausybė „ofsetų“ atsisakė 2012 metais
- Išimtis taikoma, kai kompensacija susijusi nacionaliniu saugumu
- „Boxer“ pirkime išimtis nebuvo pritaikyta
„Kompensavimo, arba ofseto, mechanizmo Lietuvoje buvo atsisakyta 2012 metais Vyriausybės nutarimu. Tuo metu toks sprendimas buvo gal ir pateisinamas, kadangi šalies išlaidos gynybai buvo minimalios ir karinė technika dažnai buvo gaunama dovanų. Lietuvos pramonė beveik nedalyvavo kariuomenės aprūpinimo programose, išskyrus remonto darbus, statybos užsakymus ir maisto produktų tiekimą“, – 15min sakė Mindaugas Pauliukas, Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos direktorius.
Jis mano, kad dabar situacija pasikeitė, nes Krašto apsaugos ministerija (KAM) pradėjo vykdyti dideles ilgalaikes investicijas, perka šiuolaikinę ginkluotę.
„Lietuva neturi įteisintos savo gynybos pramonės, nors jau nemažai lietuviškų įmonių dirba pagal NATO ir kitų šalių kontraktus, – pasakojo M.Pauliukas. – „Ofsetas“ leistų šalyje intensyviau skatinti naujų gynybos srities įmonių kūrimąsi ir esamų tobulinimą, kuriant nacionalinę šiuolaikinę karo pramonę, su naujomis technologijomis ir darbo vietomis tiek pramonėje, tiek mokslo institucijose.“
Pramonininkų atstovas tikino, kad „remiantis kitų ES ir NATO šalių taikoma praktika ir didėsiančiomis investicijomis į šalies gynybą, privalome įteisinti kompensavimo mechanizmą“.
15min kalbinti KAM specialistai aiškino, kad atsisakyti kompensavimo principo nusprendė ne Lietuvos vyriausybė, bet Europos Parlamentas. Tokia praktika taikoma ne tik mūsų valstybėje, bet ir kitose ES šalyse.
Idėja – padėti sugriautai Europai
1947-ųjų birželio 5-ąją Harvardo universitete JAV valstybės sekretorius George'as Marshallas pirmą kartą prabilo apie tai, kad amerikiečiai turėtų padėti Antrojo pasaulinio karo sugriautai Europai. Ši idėja pavadinta „Maršalo planu“. Penkiolika Europos šalių ir Turkija gavo paramą, kuri padėjo atstatyti sugriautas ekonomikas.
Galima teigti, kad būtent tada ir buvo sukurtas „ofseto“ principas – JAV ginkluotę arba karinę techniką perkančios užsienio šalys atgaudavo dalį pinigų per investicijas į jų verslą.
Šis kompensavimo principas Vakarų šalyse buvo taikomas ilgiau nei pusšimtį metų, tačiau XXI amžiuje buvo suabejota tokios sistemos nauda.
Amerikiečiai pirmieji iškėlė idėją, kad „ofsetas“ yra prievartinis mechanizmas, turintis neigiamų pasekmių JAV pramonei: dalis darbo vietų iškeliamos į kitas šalis, svetimoms įmonėms perduodamos karinės technologijos, taip auginami konkurentai.
Nors kompensaciją gaunanti valstybė tokiu būdu gali sumažinti išlaidas kariniam pirkiniui, pagerinti visuomenės nuomonę apie įsigijimą, gauti naujų technologijų ir stiprinti savo gynybos pramonę, tačiau net ir jos ekonomikai tai esą gali turėti neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, gamintojas gali padidinti prekės kainą iki 7 proc., pirkimo procedūros išsitęsia ir didėja galimybė nesusitarti, „ofsetas“ sumažina jį gavusių įmonių komercinį agresyvumą.
„Dauguma kompensavimo mechanizmo privalumų yra pastebimi per trumpąjį periodą, o trūkumai išryškėja per ilgąjį periodą“, – 15min sakė Ramunė Bernotienė, KAM Įsigijimų departamento atstovė, vadovavusi darbo grupei deryboms dėl pėstininkų kovos mašinų pirkimo. Prieš dešimtmetį ji parengė studiją apie šio kompensacijų mechanizmo privalumus ir trūkumus.
Lietuvoje kompensacijų mechanizmą sukūrė KAM. 1998 metais buvo patvirtintos taisyklės ir net sudarytas pirmasis sandoris.
Panevėžio įmonė „Sigma“, tuo metu turėjusi 12 mln. litų apyvartą, sudarė sutartį su švedų bendrove „Saab“ dėl granatsvaidžių „Carl Gustaf“ amunicijos konteinerių gamybos. Švedai Lietuvoje sukūrė 16 darbo vietų ir perdavė savo technologijas. Tai buvo toks sėkmingas sandoris, kad panevėžiečiai iki šiol gamina „Carl Gustaf“ amunicijos konteinerius.
Tais pačiais metais buvo sudarytas kitas sėkmingas „ofseto“ sandoris. Lietuvos bendrovė „Elsis“ susitarė su JAV gamintoju dėl „Harris“ radijo stočių pirmojo ir antrojo lygio remonto darbų. Amerikiečiai sukūrė 4 darbo vietas.
„Tuo metu įsigijimai vyko taip, kad karinės įrangos pirkimams, kurių vertė viršijo 5 mln. litų, buvo taikomi kompensavimo reikalavimai. Kol Ūkio ministerija nepasirašydavo su tiekėju sutarties dėl kompensavimo paketo, tol KAM negalėdavo pasirašyti karinės įrangos pirkimo sutarties“, – aiškino R.Bernotienė.
Tada ir išryškėjo „ofseto“ mechanizmo trūkumai. Ginkluotę ar karinę techniką parduodantys užsienio gamintojai privalėdavo susirasti partnerių Lietuvoje, net ir tais atvejais, kai nebūdavo toje srityje dirbančių lietuviškų įmonių.
Dabar situacija pasikeitė.
„Ofsetai“ pažeidžia ES principus
Buvo pripažinta, kad kompensavimo mechanizmas yra ribojamosios priemonės, neatitinkančios pagrindinių ES veikimo principų, tokių kaip laisvas prekių judėjimas, paslaugų judėjimas. Tai iš esmės trukdo konkurencijai, – sakė J.Nagienė.
2009 metais Europos Parlamentas priėmė direktyvą, kuria buvo panaikinta galimybė taikyti kompensacijų mechanizmą. Tai reiškė, kad ES šalys nebegalės reikalauti kompensacijos pirkdamos ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes.
„Buvo pripažinta, kad kompensavimo mechanizmas yra ribojamosios priemonės, neatitinkančios pagrindinių ES veikimo principų, tokių kaip laisvas prekių judėjimas, paslaugų judėjimas. Tai iš esmės trukdo konkurencijai“, – pasakojo Judita Nagienė, KAM Teisės departamento direktorė.
ES buvo prieita prie išvados, kad „ofseto“ reikalavimas viešuosiuose pirkimuose sudaro geresnes sąlygas toms bendrovėms, kurios gali siūlyti kompensacijas.
Remiantis Europos Parlamento direktyva, 2011 metais lietuviškame Viešųjų pirkimų įstatyme nebeliko galimybės taikyti „ofsetą“. Po kelių mėnesių, 2012 metų balandį, Lietuvos vyriausybė panaikino ankstesnį nutarimą, numačiusį kompensavimo mechanizmą.
„Reikia pasakyti, kad dabar nei Lietuvos, nei ES teisė nenumato kompensavimo galimybės. Taškas“, – sakė J.Nagienė.
Išimtis – nacionalinio saugumo interesai
ES nurodo vienintelę išimtį, kada valstybės narės gali reikalauti „ofseto“ iš ginkluotės ar karinės technikos gamintojo.
„Valstybė narė gali imtis priemonių, kurios laikomos ribojančiomis, jei mano esant būtinybę apsaugoti gyvybinius savo saugumo interesus, kai tai susiję su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba. Tačiau šios priemonės neturi kenkti gaminių, kurie nėra specialiai skirti karo tikslams, konkurencijos vidaus rinkoje sąlygoms“, – 15min sakė Vilma Raslanaitė, KAM Teisės departamento vyr. specialistė.
Jeigu lietuviška įmonė gamintų kokią nors unikalią įrangą, skirtą pėstininkų kovos mašinoms, ir dėl nacionalinio saugumo interesų negalėtų šios technologijos perduoti „Boxer“ gamintojams „ARTEC GmbH“, tada būtų galima pritaikyti ES išimtį.
Pavyzdžiui, jeigu lietuviška įmonė gamintų kokią nors unikalią įrangą, skirtą pėstininkų kovos mašinoms, ir dėl nacionalinio saugumo interesų negalėtų šios technologijos perduoti „Boxer“ gamintojams „ARTEC GmbH“, tada būtų galima pritaikyti ES išimtį – reikalauti, kad tas komponentas būtų perkamas tik iš Lietuvos bendrovės.
„Tokiu atveju, mes priverstume tiekėją žaisti pagal mūsų žaidimo taisykles, ar ne? Jis pats jau nebegalėtų rinktis subtiekėjų Lenkijoje, JAV ar kur nors kitur. Todėl mes privalėtume turėti labai pagrįstus argumentus, – aiškino KAM atstovė J.Nagienė. – Turėtume įrodyti, kad dėl esminių valstybės nacionalinio saugumo principų tam tikra prekė ar paslauga turi būti perkama tik Lietuvoje, nepaisant to, kad ES principas yra laisvas prekių judėjimas ir konkurencijos užtikrinimas.“
Be to, jeigu Lietuva turėtų rimtų argumentų ir bandytų pritaikyti tą išimtį, tai prieš tai turėtų sukurti teisinį mechanizmą.
Tai 2014 metų gruodį padarė Lenkija – ministrų taryba patvirtino teisinį reglamentavimą, kaip gali būti taikoma išimtis dėl kompensacijos reikalavimo.
Užmezgė ryšius su Lietuvos įmonėmis
Ar Lietuva galėjo pritaikyti šią išimtį pirkdama pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ ir reikalauti „ofseto“ iš vokiečių „ARTEC GmbH“?
„Kadangi tai labai didelis projektas, buvo perkama pagal išimtį įstatyme, tai mes nusprendėme pasitarti su Ūkio ministerija dėl galimo kompensavimo taikymo, – pasakojo KAM atstovė R.Bernotienė. Ji teigė, kad į darbo grupę buvo deleguotas Ūkio ministerijos atstovas, kuris turėjo įvertinti galimybes prašyti „ofseto“ pagal išimtį. – Tačiau jokių konkrečių pasiūlymų negavome.“
Kompensavimo mechanizmo taikyti mes negalėjome, bet tiekėjui buvo palikta laisvė rinktis Lietuvos įmones įgyvendinant projektą. Apie tai buvo kalbėta su tiekėju, – pasakojo R.Bernotienė.
Vykdant pėstininkų kovos mašinų pirkimą, į Lietuvą kreipėsi Europos Komisija. Buvo klausiama, kodėl mūsų valstybė šiam projektui netaikė viešojo pirkimo konkurso ir – ar ruošiamasi iš gamintojo prašyti „ofseto“.
„Kompensavimo mechanizmo taikyti mes negalėjome, bet gamintojas turi laisvę rinktis ir Lietuvos įmones įgyvendinant projektą. Apie tai buvo teirautasi tiekėjo, kuris žadėjo įvertinti lietuviškų įmonių potencialą“, – pasakojo R.Bernotienė.
Pėstininkų kovos mašinų techninės specifikacijos buvo surašytos pabrėžiant skubos svarbą ir paliekant teisę gamintojui rinkti lietuviškas įmones.
„Gal tai turės naudos ateityje, – svarstė R.Bernotienė. – Netiesioginės naudos jau yra. „ARTEC GmbH“ bendravo su Lietuvos įmonėmis ir, kaip mums žinoma, sudarė dvi sutartis. Jos nėra susijusios su šiuo konkrečiu projektu, bet kontaktai buvo užmegzti bendraujant dėl pėstininkų kovos mašinų pirkimo.“
Taip pat svarstoma, kad ateityje nesudėtingus remonto darbus galėtų atlikti apmokytas personalas iš Lietuvos.
KAM pabrėžė, kad valstybės institucija negali proteguoti konkrečių lietuviškų įmonių, todėl Lietuvos gamintojai turėtų patys užmegzti ryšius su Vokietijos bendrove „ARTEC GmbH“, gaminančia pėstininkų kovos mašinas „Boxer“.
„Manome, kad ypatingai svarbu nepažeisti galiojančių teisės aktų, Europos Parlamento priimtų direktyvų, tačiau esant galimybei – o tokias galimybės neretai randa ir taiko kitos ES šalys – mes turėtume atsižvelgti į valstybės interesą ir išsiderėti maksimaliai naudingas Lietuvai karinės technikos, įrangos įsigijimo sąlygas“, – sakė Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos direktorius M.Pauliukas.
