„Būtent Socialdemokratų partija demonstravo tai, ką literatūra vadina neoliberalizmu, kai gerbiamas tik didysis kapitalas ir oligarchai“, – pabrėžia G.Mažeikis. Tuo metu du favoritais laikomi kandidatai į LSDP pirmininko postą iš dalies sutinka su jų partijai taikoma kritika, bet prieštarauja nuomonei, kad partijos nariai nėra suinteresuoti permainoms.
Šią savaitę Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmą kartą tiesiogiai rinks naują pirmininką. Jo užduotis bus ne tik susigrąžinti per Seimo rinkimus prarastus rinkėjus, bet ir, tikėtina, pasukti už perdėm liberalią politiką dažnai kritikuojamą partiją socialdemokratinių vertybių link.
Apie tai, kad Lietuvai trūksta tikros socialdemokratinės partijos, kalba ne vienas politologas ar filosofas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas M. Jastramskis tvirtina, kad Lietuvoje tikrų socialdemokratų iki šiol nebuvo.
„Lietuvai tikrai reikia socialdemokratų. Mūsų valstybėje auga pajamų nelygybė, pastebima labai didelė emigracija, kurios priežastys visų pirma ekonominės, metai iš metų išlieka aštrios socialinės problemos – smurtas, alkoholizmas, savižudybės. Tai problemos, kurių sprendimas visų pirma siejamas su kairiųjų partijų ideologija ir kompetencija. [...] Deja, Lietuvoje socialdemokratų iki šiol nebuvo. Tik partija, pasivadinusi tokiu vardu“, – komentare DELFI apibendrino M. Jastramskis.
Apie tikros socialdemokratijos poreikį dar 2004-aisiais kalbėjo ir TSPMI profesorius bei filosofas Vytautas Radžvilas.
„Dabartinė krizė brendo seniai. Lietuvoje stiprėja socialdemokratinės partijos poreikis. Susijungus atkurtai Socialdemokratų partijai su LDDP, pavyko įtikinti dalį visuomenės, kad šalyje susiformavo vieninga socialdemokratinė jėga, tačiau akivaizdu, jog atsiradusi tariamai socialdemokratinė partija turėjo mažai bendra su socialdemokratinėmis nuostatomis. Jos vadovybės branduolį sudarė senoji komunistinė nomenklatūra su Algirdu Brazausku priešakyje. Jai pirmiausia rūpėjo įtvirtinti savo ekonomines pozicijas. Tai – nomenklatūra, kuri stengėsi tapti naująja Lietuvos kapitalistų klase“, – tuomet naujienų agentūrai ELTA aiškino V. Radžvilas.
Kodėl, kritikų požiūriu, Lietuvoje nei iki socialdemokratams susijungiant su Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP), nei vėliau taip ir nepradėta deramai atstovauti kairiųjų pažiūrų rinkėjams?
Socialdemokratus „sugėrė“ LDDP
Politikos apžvalgininkas Vidmantas Valiušaitis sako, kad tikrieji socialdemokratai pasaulyje gana kietai kovojo prieš komunistus.
„Principingi socialdemokratai su komunistais nesijungė, nes pastarieji buvo susitepę represijomis, žudynėmis, totalitariniais refleksais. Tie žmonės, kurie vertina demokratinę raidą, pavyzdžiui, Skandinavijos socialdemokratai, niekad nebuvo nusprūdę į totalitarinių bandymų formas. Pas mus komunistai, kurie atėjo su Sąjūdžiu, nebuvo susiję su žudynėmis, bet jie buvo susiję su korumpuota sistema, nomenklatūriniais ryšiais ir pan.“ – aiškino V. Valiušaitis.
Apžvalgininko teigimu, Lietuvos skirtumas nuo Estijos ir Latvijos yra tas, kad po 1990-ųjų tuometės Estijos ir Latvijos valdžios sugebėjo išbūti visą kadenciją, paklojo naujos ir kokybiškos politinės sistemos pagrindus. Tuo metu Lietuvoje Sąjūdžio žmonės esą susipriešino ir nesugebėjo rasti kompromiso.
„1992-aisiais laimėjo LDDP, kurioje faktiškai buvo tie patys persidažę komunistai, ir ši grupė padėjo mūsų valstybės politinės sistemos pamatus nuo 1992 m. iki 1996 m.“ – priminė V. Valiušaitis.
Vėliau Lietuvos socialdemokratų partija, kurią įkūrė Aloyzas Sakalas, Vytenis Andriukaitis ir kiti politikai, susijungė su LDDP. „Socialdemokratai atėjo kaip nelygiavertis partneris. Nors gavo Seimo vicepirmininko poziciją, jie lygiaverčiais partneriais nebuvo. LDDP diktavo visą darbotvarkę ir sugėrė tą mažą grupę, pasiėmę tik pavadinimą. Dabar matome, kad ši partija atstovauja stambiajam kapitalui, jokiu būdu ne socialdemokratinei idėjai. Faktiškai jie yra tos liberalios demokratijos, kuri aptarnauja bankus, pasiturintį sluoksnį, politinis instrumentas“, – LRT.lt kalbėjo V. Valiušaitis.
Kaip teigia TSPMI politologas M. Jastramskis, LSDP susijungus su LDDP taip ir liko neaišku, kaip pirminė socialdemokratinė partija, jei ji nebūtų susijungusi, būtų pasielgusi valdžioje: „Iki susijungimo su LDDP jie buvo opozicijoje. [...] Lietuvos partinėje sistemoje kairiųjų vietą užėmė ne tikri socialdemokratai, bet reformavęsi komunistai, kurie vėliau „suvalgė“ socialdemokratus.“
Panašiai kalba ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius G.Mažeikis. Pasak profesoriaus, socialdemokratams susijungus su LDDP, buvo išsaugota visa pastarosios partijos nomenklatūrinė patirtis ir įpročiai.
„Sovietinė komunistų partija nieko bendro neturėjo su kairiaisiais judėjimais.
Nomenklatūrinė patirtis buvo perkelta į socialdemokratų partiją. Ji vilkosi ir prezidento Algirdo Brazausko, ir premjero Algirdo Butkevičiaus laikais. Ji praktiškai paralyžiavo kairiąją mintį, emancipacijos ir solidarumo judėjimus, sekuliariąją mintį. Taip dabartinė Socialdemokratų partija priėjo liepto galą, kai ji neatstovauja nei dirbančiųjų interesams, nei emancipacijos tikslams, kurie būtų įdomūs feministėms. Ji neatstovauja tarptautiškumui, tarkime, atvažiuojančių darbininkų interesams, o tai jiems privalu daryti. Jie apskritai nevykdo savo funkcijų“, – LRT.lt kalbėjo G. Mažeikis.
Politologo M. Jastramskio teigimu, LSDP gana ilgai buvo valdžioje, ir esą kuo daugiau joje praleidi laiko, tuo labiau susitapatini su valdžia, o ideologiniai ir vertybiniai klausimai lieka antroje vietoje. „Be to, iki 2004-ųjų Lietuvos politikos tikslas buvo integracija į Vakarų struktūras, ir ne tiek svarbios buvo ideologijos. Visos pagrindinės partijos, įskaitant socialdemokratus, sutarė, kad reikia patekti į Europos Sąjungą. Vėliau trūko konkurencijos tarp partijų, jos supanašėjo. Tai lėmė, kad nėra labai didelių projektinių skirtumų Lietuvos politikoje“, – tęsė M. Jastramskis.
Nesitiki, kad kandidatai gali pakeisti partiją
Šį savaitgalį LSDP rinks naują pirmininką. Iš pradžių vyks tiesioginis LSDP narių balsavimas už iškeltus kandidatus, o rezultatai bus paskelbti pirmadienį. Antrasis rinkimų turas – balsavimas už du daugiausiai balsų surinkusius kandidatus – numatytas balandžio 28–29 d. Kas taps naujuoju LSDP vadovu, turėtų paaiškėti gegužės 2-ąją.
Dėl LSDP pirmininko posto varžosi Andrius Palionis, Gintautas Paluckas, Mindaugas Sinkevičius, Artūras Skardžius ir Mantas Varaška. Vis tik, kaip teigia LRT.lt pašnekovai, mažai tikėtina, kad kuris nors šių politikų partiją pasuks reikiama kryptimi.
„Yra tik viltis iš šių kandidatų. Iš tų, kuriuos dabar matau, tik G. Paluckas turbūt vienas iš nedaugelio yra pasirengęs bendrauti su naujaisiais kairiaisiais, kurių įvairių judėjimų yra pakankamai daug Lietuvoje. Ir jis yra linkęs diskutuoti apie partijos ideologiją“, – LRT.lt komentavo G. Mažeikis.
VDU profesoriaus teigimu, Socialdemokratų partija demonstravo tai, ką kritinė literatūra vadina neoliberalizmu – kai gerbiamas tik didysis kapitalas ir oligarchai. „Būtent socialdemokratai ir užtikrino blogąsias valstybės tendencijas. Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad į partijos viršūnę pirmiausia iškilo LDDP įpročiai – tuos, kuriuos jie atsineša iš komunistų partijos. Tai, kas neturi nieko bendro su kairumu, bet turi su valstybinių įmonių ir didžiojo kapitalo gynimu“, – apibendrino G. Mažeikis.
Tuo metu apžvalgininkas V. Valiušaitis sako nematantis kandidato, kuris galėtų „atsukti“ partiją kairumo link. „Kai paklausau jaunų socialdemokratų, matau, kokią retoriką jie įsisavinę, kaip yra nušlifavę bendravimo su auditoriją įgūdžius, pramokę kalbų, bet nematau, kad jie degtų idėja, jog reikia pakeisti Lietuvą, ir čia reikia daugiau teisingumo. Juk viskas remiasi į socialinį teisingumą, politinės sistemos teisingumą. Nematau, kad jie gyventų dėl savo idėjų. Daugiau vilčių dėjau į A. Butkevičių, kuris atėjęs iš socialdemokratų, o ne komunistų partijos. Bet ir jis vyriausybėje neparodė principingumo“, – kalbėjo V. Valiušaitis.
LSDP, pasak M. Jastramskio, turi daugiau kaip 20 tūkst. narių, todėl esą nelengva greitai pasikeisti. „Joje nemažai žmonių žiūri į ją kaip į organizaciją, iš kurios gauna tam tikrus postus ir su ideologija tai turi mažai ką bendro. Jei lyderis stiprus, jis, žinoma, gali pakeisti kryptį, bet jis negali veikti visiškai savarankiškai ir ignoruoti to, kas yra jo partija. Aš šiek tiek skeptiškai žiūrėčiau į pokyčius, nepaisant to, kas laimės“, – LRT.lt sakė TSPMI politologas.
Kandidatai sutinka su kritika
Kandidatas į LSDP vadovus G. Paluckas sako galintis sutikti su daugeliu G. Mažeikio ir M. Jastramskio teiginių, tačiau dairytis atgal esą nėra prasmės. Pasak G. Palucko, politinės darbotvarkės klaidos ir „popierinių“ vertybių įsigalėjimas yra akivaizdi LSDP problema šiandien.
„Tačiau M. Jastramskis klysta sakydamas, kad dauguma partijos narių nėra suinteresuoti permainomis, nes daugelis naudojasi ar siekia tų nomenklatūrinių „vaisių“. Taip tiesiog nėra. Absoliučiai didžioji dalis partiečių – paprasti žmonės, partijos veikloje dalyvaujantys iš entuziazmo ir tikėjimo socialdemokratija. Grąžinus į partiją demokratiją ir girdėjimą, daug dalykų pasikeis. Grįš vertybės, keisis politinė darbotvarkė“, – žadėjo G. Paluckas.
Tuo metu kitas kandidatas į LSDP pirmininko postą M. Sinkevičius sako nesutinkantis su teiginiu, jog būtent socialdemokratai užtikrino blogąsias valstybės tendencijas. Esą priešingai – socialdemokratai gerokai prisidėjo prie kertinių Lietuvos žingsnių, pavyzdžiui, narystės ES ir NATO, siekio tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariais, kilus Rusijos grėsmei ėmė sparčiai stiprinti krašto apsaugą ir sugrąžino šalį į ekonominio stabilumo kelią.
„Tačiau galima sutikti, kad būtent socialinės kairės buvusioms socialdemokratų vyriausybėms išties trūko. Štai ir praėjusioje kadencijoje buvo net penkis kartus didinama minimali alga, o nedarbas šalyje sumažėjo perpus. Taip pat didėjo ir neapmokestinamas pajamų dydis bei augo vidutinis darbo užmokestis, tačiau socialinė nelygybė išaugo. Akivaizdu, kad pritrūko valios imtis esminių socialinės politikos reformų, ypač tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, bazinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus, taip pat valstybės paramos jaunimui įsigyjant pirmąjį būstą ar siekiant nemokamo aukštojo mokslo“, – LRT.lt komentavo M. Sinkevičius.
Socialdemokratai, pasak M. Sinkevičiaus, gali save teisinti, kad ne visas reformas pavyko įgyvendinti dėl koalicijos partnerių prieštaravimų, tačiau visuomenei reikia rezultato, o pralaimėti rinkimai augant ekonomikai yra skaudi pamoka, kad rinkėjai tikisi ne tuščių kalbų, o pažadų įgyvendinimo.
„Be to, rinkėjams reikia kairiosios politikos ir tą įrodė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos triumfas, kurie socialiniais ir ekonominiais klausimais savo programoje buvo kur kas kairesni nei socialdemokratai“, – pripažino M. Sinkevičius.
