Referendume, kuris vyks 2024 metų gegužės 12 dieną kartu su Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų pirmuoju turu, sprendžiamas klausimas paprastas – ar Lietuvos piliečiai, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, galės ją išsaugoti, jei įgytų kitos Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę. Kalbame apie šalis, kurios priklauso Europos Sąjungai, NATO ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalys.
Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, priėmus kitos šalies pilietybę, įteisinimo aspektų pasisakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė Aurelija Orlova.
„Mes prarandame savo tautiečius, nes tingime atsikelti iš lovos ir nueiti balsuoti. Galbūt mano kolegoms aktualiau pakalbėti apie nuvirtusį medį, o man – puoselėti pilietiškumą. Noriu, kad mūsų šalies piliečiai išlaikytų savo šaknis ir tapatybę su Lietuva. Prarasti žmones yra labai lengva, tačiau juos susigrąžinti – sudėtinga, todėl susitelkime ir pagaliau išspręskime šį klausimą“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.
Pasiteiravus N.Cesiulio, ar tikrai tokio konstitucinio nuožmumo nusipelno Lietuvos piliečiai užsienyje, šis teigė, kad mūsų šalies ateitis yra jauni žmonės, daug jų šiuo metu gyvena užsienyje.
„Daugelis žmonių, gyvenantys tėvynėje, nieko nežino arba nesureikšmina referendumo temos. Nuo 1990-ųjų emigravo 587 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie išvyko ieškoti geresnio gyvenimo svetur. Galbūt tuomet rado, bet dabar Lietuvoje keičiasi ekonominė situacija.
Ko gero, tie žmonės norės kažkada sugrįžti į gimtinę, ir mes, gyvenantys čia, privalome sukurti jiems palankias sąlygas tai padaryti. Referendumo rezultatai parodys, ar mes, kaip tauta, esame vieningi, susitelkę dėl bendro tikslo, ar visgi esame susipriešinę“, – komentavo Alytaus miesto savivaldybės meras.
Paklausus Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Viešųjų ryšių komisijos pirmininkės Aurelijos Orlovos, ar žmonės taip vangiai kalba apie referendumą iš baimės, jog Lietuvos pilietybė bus dalijama į kairę ir į dešinę, o galbūt tame slypi gilesnė problema, ši teigė, kad būti pilietiškam – nemadinga.
„Norėtųsi pakeisti visuomenės požiūrį, kad visi suprastų, jog kiekvienas balsas yra reikšmingas. Kad balsavimas taptų ne tik pareiga, bet ir įpročiu, kuriuo didžiuotumėmės.
Žiniasklaida savo noru taip pat mažai paliečia šią temą, o paskaičiusi žurnalistų straipsnius suprantu, kad net ir jie mažai ką išmano šia tema, todėl skleidžiama informacija kartais būna klaidinanti.
Niekada nepamiršiu vienos naujienų agentūros atlikto tyrimo, kuris visus suklaidino dėl nekorektiškų formuluočių. Įpynus į klausimą sąvokas „dviguba pilietybė“ ir „daugybinė pilietybė“, negalima klausti, ar pritariate, nes visuomenėje vis dar yra įprasta manyti, kad referendumas bus skirtas užsienio piliečiams dalyti Lietuvos Respublikos pilietybes.
O juk esminis referendumo klausimas – ar norime, kad mūsų tautiečių išliktų daugiau, ar „naikinsime“ savus, kaip išdavikus?“ – sakė A.Orlova ir pridūrė, kad nereikia agituoti balsuoti „už“ ar „prieš“, būtina tiesiog sunormalizuoti patį balsavimą.
„Lietuvos pilietybė yra atsakomybė ir tiesioginis ryšys su valstybe. Kai kalbame apie emocinį ryšį, tai ryšys su tėvyne gali būti prilyginamas ryšiui sūnaus / dukros ir tėvo / motinos. Tad įsivaizduokime, kaip jaustųsi vaikas, kai vienas iš tėvų oficialiai atsisakytų tėvystės“, – į klausimą, kodėl Lietuvos pasas yra ne tik dokumentas, bet ir emocinis ryšys su tėvyne, atsakė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės viešųjų ryšių komisijos pirmininkė.
2019 metais jau vyko referendumas dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo, priėmus kitos šalies pilietybę, tačiau neužteko balsų tokiai nuostatai priimti. Tuomet vykusiame referendume dalyvavo 1,3 mln. Lietuvos piliečiai ir sudarė 53,16 proc., o pasisakė „už“ 956 564 žmonės.
Nepaisant to, pasisakiusių „už“ skaičius nepasiekė Konstitucijos I skirsnio nuostatoms keisti reikalingos balsavimo teisę turinčių piliečių dalies. Tam, kad būtų pakeista referendumui spręsti teikiama Konstitucijos nuostata, balsuoti „už“ turėjo ne mažiau kaip 1,2 mln. balsavimo teisę turinčių ir įrašytų į rinkėjų sąrašą Lietuvos piliečių.
Lietuva nebūtų pirmoji valstybė Europos Sąjungoje, kuri suteiktų galimybę turėti kelias pilietybes. Iš 27 ES šalių tai padaryti leidžia jau 22 valstybės. Tarp pasaulio galingiausių pasų Lietuva patenka į dešimtuką. Kompanijos „Henley & Partners“ pasų indeksas sudaromas, remiantis Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenimis. Nepaisant to, per metus vidutiniškai apie 1 000 piliečių netenka Lietuvos pilietybės.
