Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sako, kad ankstesniems valdantiesiems pirmieji metai valdžioje buvo sėkmingesni nei dabartinei valdančiajai koalicijai.
„Gruodis po Seimo rinkimų būna tas atskaitos taškas, nuo kurio paprastai pradeda mažėti partijų reitingai, nors, žinoma, ne visuomet. 2012-ųjų gruodį, iškart po Seimo rinkimų, socialdemokratus palaikė 35,3 proc. rinkėjų, Darbo partiją – 24 proc., partiją „Tvarka ir teisingumas“ – 9,3 proc. Iš viso, sudėjus rezultatus, šios partijos turėjo 68,6 proc.
Praėjus metams, spalio mėnesį, šias partijas palaikė 67,7 proc. rinkėjų – rezultatas faktiškai nepasikeitė. Tuomečio premjero ir Socialdemokratų partijos pirmininko A.Butkevičiaus reitingas per metus netgi pakilo. Jiems pirmi metai buvo sėkmingi ir per juos valdančiųjų situacija iš esmės nepablogėjo“, – primena V.Gaidys.
O dabartinių valdančiųjų padėtis, pasak sociologo, pasikeitė į neigiamą pusę.
„Praėjusių metų gruodį po rinkimų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pasiekė maksimumą – turėjo 45,5 proc., socialdemokratus palaikė 11,3 proc. rinkėjų. Kartu sudėjus – 56,8 proc. Taigi prieš metus valdantieji turėjo šiek tiek mažiau balsų nei ankstesni valdančiosios koalicijos atstovai. Praėjus metams, pačių „valstiečių“ reitingas sumažėjo daugiau nei du kartus – iki 20,5 proc., socialdemokratų reitingas dabar šiek tiek pagerėjo – jie turi 16,5 proc. Kaip valdantieji jie turėtų 37 proc., bet nesuprasi, ar ten dar yra koalicija, ar nebe“, – pastebi „Vilmorus“ vadovas.
Bet kokiu atveju, priduria jis, valdančiųjų reitingų sumažėjimas per metus yra didžiulis. Be to, ankstesnio premjero A.Butkevičiaus reitingas aną kadenciją netgi padidėjo, o S.Skvernelis, nors yra vienas populiaresnių žmonių, prarado 20 proc. rinkėjų palaikymą. „Apibendrinant galima sakyti, kad ankstesnių valdančiųjų situacija buvo kur kas geresnė nei šių“, – įvertino V.Gaidys.
Bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė sociologė Rasa Ališauskienė sako, kad nors A.Butkevičius susidurdavo su komunikacijos problemomis, buvo juokaujama, kad ryte jo nuomonė gali būti vienokia, o vakare – kitokia, jis neerzino rinkėjų. Tačiau dabartinio vyriausybės vadovo S.Skvernelio retoriką kai kurie politikos apžvalgininkai yra įvertinę kaip chamišką.
Kas galėjo lemti tokius rezultatus
Kaip teigia „Vilmorus“ vadovas V.Gaidys, „valstiečių“ reitingai galėjo gerokai suprastėti dėl priimamų nepopuliarių įstatymų.
„Kiekvieną mėnesį žmonės pamato po vieną ar du nepopuliarius dalykus – pradedant Darbo kodeksu, baigiant vaistais. Tokių epizodų buvo kur kas daugiau, nuo valdymo pradžios jie susiduria su nesėkmėmis aiškindami priimamus sprendimus. Buvo ir alkoholio draudimai, ir kitų, dabar girdime mokytojų ir medikų skundus dėl algų“, – LRT.lt primena V.Gaidys.
Savo ruožtu R.Ališauskienė sako, kad rinkėjai pavargo dėl nuolatinių valdančiųjų skandalų: „Viešojoje erdvėje – skandalas po skandalo, nesvarbu, ar tai susiję su rimtais sprendimais, pavyzdžiui, Darbo kodeksu, ar asmeniniais dalykais, pavyzdžiui, Gretos Kildišienės istorija. Žmonės nuo to pavargsta.“
Be to, pastebi sociologė, „valstiečiai“ gavo daugumą, buvo daug pažadų ir rinkėjai vėl tikėjosi, kad tie pažadai per kelis mėnesius bus įgyvendinti. „Jais tikėjo kaip alternatyva buvusioms senesnėms partijoms, ilgiau valdžiusiomis. Sudėjo daug lūkesčių, kad ateis kažkas stiprus, turtingas ir galintis išspręsti problemas. Bet neišsprendė. Žadėjo atpiginti vaistus, šildymą – tuos dalykus, kurie „kerta“ per kišenę. O ką turime? Be viso to, subyrėjo koalicija“, – valdančiųjų reitingų mažėjimą komentuoja R.Ališauskienė.
Jos teigimu, žmonės apskritai yra nusivylę parlamentinėmis partijomis: nors valdančiųjų reitingai nukrito, palaikymas kitoms politinėms jėgoms neišaugo – netgi 10 proc. padaugėjo tų, kuriems niekas nebepatinka.
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius sako, kad ankstesnė socialdemokratų koalicija buvo išties labai populiari – jokia vyriausybė, išskyrus Algirdo Brazausko, tokia nebuvo.
„Reikia prisiminti, kad ir A.Butkevičius, ir socialdemokratai buvo mylimi rinkėjų beveik 3,5 metų. Ta meilė dingo tik likus 3–4 mėnesiams iki rinkimų. Ankstesnės vyriausybės populiarumas man sunkiai suprantamas, bet jis buvo labai realus ir labai ilgalaikis“, – LRT.lt komentuoja K.Girnius.
Jo teigimu, nors LVŽS į valdžią atėjo su daugybe naujų žmonių, buvo padaryta nemažai klaidų.
„Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atsakingas už labai daug kontroversijų – pradedant alkoholiu ir baigiant vaistais. Tokie reikalai daug ką paveikia – pavyzdžiui, pensininkus ir kitus. Partijoje jaučiama patirties stoka, blaškymasis. Be to, manau, kad ir žiniasklaida buvo linkusi truputį kreivai žiūrėti į „valstiečius“ – kai šie suklupdavo, tai būdavo užfiksuojama, kas anksčiau gal ne visuomet buvo. Pagrindinis faktorius buvo ta viltis, kad jie daug ką padarys“, – svarsto politikos apžvalgininkas.
Kita vertus, priduria K.Girnius, reikia prisiminti, kad „valstiečiai“ niekada nebuvo tokie populiarūs – pirmame ture juos pralenkė konservatoriai.
„Valstiečiai“ laimėjo daugumą vien todėl, kad žmonės vėliau balsavo prieš konservatorius ir prieš socialdemokratus, ne tiek dėl pačių „valstiečių“. Tai gal „valstiečiai“ atėjo įsivaizduodami, kad yra populiaresni nei iš tiesų. Sudarius vyriausybę, neapsieita be klaidų“, – aiškina K.Girnius.
