Nepagalvokite, kad tai – serialo autorių iš Rolando Skaisgirio „Videometros“ kūrybinės išmonės stygius. Tai – paslėpta reklama, kurią užsakė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Nors paslėptą reklamą Lietuvos įstatymai draudžia, Lietuvos automobilių kelių direkcija nusprendė, kad kalboms apie saugų eismą galima padaryti išimtį. Todėl šios tarnybos užsakymu LRT transliuojamame seriale „Meilė kaip mėnulis“ pastaruoju metu atsirado siužetai, kuriuose pažodžiui skaitomos Kelių eismo taisyklės ir naujausi įstatymai, reglamentuojantys saugų eismą.
Užsakė dar pernai
Automobilių kelių direkcija paaiškino, kad, besirūpindama, kaip pagerinti eismo saugumą Lietuvoje, nuolat ieško naujų formų, todėl pernai sumanė pabandyti saugaus elgesio kelyje taisykles priminti ir serialų ar populiarų informacinių-pramoginių laidų žiūrovams integruojant siužetus saugaus eismo tema į minėtas laidas.
Už serialo aktorių pakalbėjimą apie saugų eismą „Videometra“ iš Automobilių kelių direkcijos gavo 19,8 tūkst. litų.
2013 m. lapkričio 19 dieną direkcija su „Videometra“ pasirašė sutartį, pagal kurią iš viso turi būti parodyta 40 siužetų (dalis siužetų parodyta 2014 m. pavasarį), dalis siužetų turėtų būti parodyta 2014 m. rudenį-žiemą. Sutarties suma – 19,8 tūkst. litų.
„Pirkimo sąlygose nebuvo konkrečiai nurodyta, kokioje laidoje turi būti siužetai“, – teigia Automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.
Kitaip tariant, Automobilių kelių direkcijai buvo svarbu, kad apie saugų eismą nesvarbu kur ir kaip, bet būtų kalbama.
Paslėpta reklama
Nors ir mokėjo pinigus už tokius pakalbėjimus, N.Abukauskas atmeta, kad direkcija pirko reklamą.
„Tai nėra socialinė reklama. Tai yra siužetai saugaus eismo tema. Jie integruoti į televizijos programą. Kadangi tai nėra socialinė reklama, todėl ji nėra žymima“, – paklaustas, kodėl siužetai apie saugų eismą seriale „Meilė kaip mėnulis“ nėra pažymėti raide „P“, teigė Eismo saugumo skyriaus vedėjas.
Tai nėra socialinė reklama. Tai yra siužetai saugaus eismo tema, – tikino N.Abukauskas.
Visa bėda, kad pagal galiojančius Lietuvos įstatymus, bet kokia informacija, kuri skelbiama už pinigus ir kurioje minimas užsakovo pavadinimas ar jam naudinga informacija, vis dėlto laikoma reklama.
Jei informacija pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo ir už tai yra atsilyginama, tuomet ji laikoma paslėpta reklama, kuri Lietuvoje yra draudžiama.
„Tai vadinama „product placement“ arba lietuviškai paslėpta reklama. Jei ji socialinė, geras klausimas, ar ji turėtų būti žymima. Teoriškai „P“ raidelė nepamaišytų. Tiesa, tas žymėjimas, ko gero, trukdytų siekti gerų tos reklamos tikslų. Nepažymėta ji įtaigesnė“, – nurodė Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys Rytis Buračas.
Anot pašnekovo, čia yra įsitraukusi auditorija, neperjungi kanalo, peržiūri visą ir dar tavo mėgstami aktoriai ją įkalba.
Baustų LRT, bet ne direkciją ir ne „Videometrą“
Už paslėptos reklamos transliavimą Lietuvoje galima gauti įspėjimą arba 1-3 tūkst. litų baudą. Jei nusižengimas fiksuojamas pakartotinai, bauda padidėja iki 3-10 tūkst. litų.
Tačiau Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovas Edmundas Vaitekūnas pabrėžia, kad baudos skiriamos tik paslėptos reklamos transliuotojui – tai yra šiuo atveju nukentėti gali tik LRT, o ne serialą kūrusi „Videometra“ ir siužetų užsakovė Automobilių kelių direkcija.
„Mes nežinome nei kas tie prodiuseriai, nei kas tą reklamą užsakė. Televizija pati gali išsiaiškinti santykius su prodiuseriais, atsižvelgdama į jiems keliamus reikalavimus produkcijai ir atsakomybę už turinį“, – sakė jis.
E.Vaitekūno teigimu, kiekvienas atvejis, kai įtariama, kad galėjo būti transliuota paslėpta reklama, yra nagrinėjamas atskirai ir komisijai tenka įrodyti, kad reklama tikrai yra reklama.
„Mes turėjome ir bylų, nes ne visada tai yra labai aiškiai apibrėžiama. Reikia įrodyti, kad kalbama specialiai apie kažką, o tai nėra siužeto dalis“, – teigė jis.
Baudų dėl paslėptos reklamos transliavimo šiemet negavo nė viena Lietuvos televizija.
