Naujienų tinklalapyje bukimevieningi.lt publikuotame tekste visuomeninis transliuotojas LRT bei kitos žiniasklaidos priemonės kaltinamos istorijos klastojimu. Teigiama, kad akcija „Ačiū tau, Islandija“ rengiama nepagrįstai.
„Tad iki šiol nėra žinoma, kodėl lietuviški valstybiniai-komerciniai ruporai vis bando įteigti, kad ne Moldova pirma pripažino Lietuvos Nepriklausomybę, o Islandija“, – rašoma straipsnyje.
Tekstu pasidalino beveik 70 feisbuko vartotojų, o nuoroda į publikaciją buvo patalpinta socialinio tinklo grupėse „Bukimeviengi.lt“, „Lietuviai“ ir „Už laisvą Lietuvą!!“. Analogiškos publikacijos pasirodė tinklalapiuose ekspertai.eu ir ldiena.lt.
Sovietinės respublikos palaikymas
Išties, Islandija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. vasario 11 dieną. Tuometinės Moldavijos sovietų socialistinės respublikos Aukščiausioji taryba Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1990 m. gegužės 31 d. Tiesa, kitą dieną Maskva nutarimą pripažino negaliojančiu.
Nors Moldavijos Aukščiausiosios tarybos gesto nereikėtų nuvertinti, vis dėlto teisinių pasekmių jis nesukūrė. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė, daktarė Indrė Isokaitė-Valužė, pastebi, kad Islandija buvo pirmoji nepriklausoma valstybė, pripažinusi Lietuvą.
Islandijos išreikštą Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą įprasta vadinti pirmuoju, nes jis – pirmos nepriklausomos valstybės, kaip tarptautinės teisės subjekto, padarytas pareiškimas.
„Islandijos išreikštą Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą įprasta vadinti pirmuoju, nes jis – pirmos nepriklausomos valstybės, kaip tarptautinės teisės subjekto, padarytas pareiškimas, politinis aktas, kuris gali sukurti ir sukūrė teisines pasekmes“, – paaiškino tarptautinės teisės specialistė.
Negana to, Islandija Lietuvą pripažino ne kaip naujai susikūrusią valstybę, o tarpukario Lietuvos tęsinį. Tai buvo padaryta ne naujai pripažįstant Lietuvos nepriklausomybę, o naujai patvirtinant 1922 m. išreikštą Lietuvos valstybės pripažinimą.
„(...) 1990 m. nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos naujos Vyriausybės, bet ne Lietuvos, kaip naujos valstybės, pripažinimas darkart patvirtino ir priminė Lietuvos valstybingumo, kurį skaičiuojame nuo 1918 metų, tęstinumą po pusę amžiaus trukusios Sovietų okupacijos“, – sakė I.Isokaitė-Valužė.
Teisinės pasekmės
Pagrindinė priežastis, kodėl už palaikymą kasmet dėkojame Reikjavike, o ne Kišiniove sprendimą priėmusiems – teisinis savarankiškumas. Valstybės nepriklausomybės pripažinimo veiksmas parodo, kad jį atliekanti valstybė turi galią savarankiškai priimti sprendimus.
„Pripažinimas yra ne tik valstybės ar vyriausybės buvimo ir teisėtumo konstatavimas, bet ir pripažinimą išreiškiančios valstybės tarptautinio teisinio subjektiškumo išraiška, teisė, kurią gali įgyvendinti, savanoriškas vienašalis politinis aktas, kurį gali išreikšti tarptautinės teisės subjektas ar institucija. Moldova tuo metu dar neturėjo tokio statuso“, – dėstė tarptautinės teisės ekspertė.
Islandija, Danija ir neseniai nepriklausomybę atkūrusi Kroatija buvo pirmos nepriklausomos valstybės pripažinusios Lietuvos nepriklausomybę. Iki 1991 m. Maskvoje vykusio Rugpjūčio pučo Lietuvos nepriklausomybę pripažino SSRS sudėtyje buvusi Moldova ir Rusija bei Jugoslavijos sudėtyje buvusi Slovėnija.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
