Gydyti miegą – frazė, kurios, ko gero, niekada nenaudoja miego sutrikimus tyrinėjantys mokslininkai ar gydytojai neurologai. Tačiau būtent šie du žodžiai vis sukosi mintyse kalbantis su Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologe dr. Evelina Pajėdiene.
Įvairius miego sutrikimus tyrinėjanti gydytoja sako, kad ši sritis – ne tik įdomi, tačiau ir labai svarbi, mat nuo miego kokybės priklauso mūsų gyvenimo kokybė.
Pasak E.Pajėdienės, klinikoje esanti miego laboratorija, kurioje atliekama miego diagnostika – nuolat užimta, o žmonių srautas čia didelis.
15min pokalbis su E.Pajėdiene – apie miego kokybę, miego sutrikimų diagnostiką, jo fazes ir narkolepsiją.
– Gydytoja, minėjote, kad darbo, kalbant apie miego sutrikimų diagnostiką, yra daug, pacientų netrūksta. Galbūt pastebima miego sutrikimų dažnėjimo tendencija? Ar taip yra visą laiką – ir seniau buvo daug žmonių, patiriančių miego sutrikimus?
– Manau, kad žmonės ir seniau patirdavo miego sutrikimus, bet dabar jie gal daugiau domisi, atkreipia dėmesį ir daugėja informacijos.
Žmonės labiau rūpinasi prevencija, sveika gyvensena. Taip, kaip ima rūpintis sveika mityba, sportu, taip pat – ir miego, kuris sudaro didelę dalį žmogaus laiko, kokybe.
Tačiau kai kurių sutrikimų gali ir daugėti. Tarkime, dėl viršsvorio. Jei žmogus turi viršsvorio – naktį gali atsirasti kvėpavimo pauzės ir knarkimas.
Arba nemiga. Jos atvejų gali daugėti dėl patiriamo streso, nerimo. Tada, kai buvo pandemija – atsirado daugiau nemigos atvejų tiek dėl paties susirgimo covid infekcija, tiek dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų, atsiradusio nerimo.
Nerimo padaugėjo ir prasidėjus karui Ukrainoje bei toliau stebint geopolitinę situaciją pasaulyje.
O kiti miego sutrikimai stabilūs, panašiai paplitę ir anksčiau, ir dabar.
– Kokios yra pagrindinės miego funkcijos?
– Miego funkcija – ne tik pailsėti. Reikia suprasti, kad miegant vyksta daug aktyvių procesų, nors atrodo, jog kūnas tik ilsisi. Miegant perdirbama per dieną gauta informacija, emocinės patirtys ir visa tai lėtojo miego metu perkeliama iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę.
Miegant vyksta daug įvairių funkcijų, kurios priklauso ne tik nuo miego, bet ir nuo cirkadinio arba miego-būdravimo rimto. Tai – ir imuninės sistemos veikla, hormonų, medžiagų apykaitos veikla. Jeigu sutrinka cirkadinis ritmas, jei žmonės dirba naktinėmis pamainomis – jie gali turėti didesnes rizikas dėl širdies ligų, riziką patirti insultą ar susirgti onkologine liga.
– Kas yra kokybiškas miegas?
– Net jei išmiegate pakankamą laiką, visada reikia savęs paklausti: ar atsibudau pailsėjęs ir žvalus, ar tenkina pats miegas? Žmonės kreipiasi į medikus dėl to, kad dieną jaučia nuovargį, mieguistumą ir jei nakties miegas nesuteikia poilsio.
Kiti momentai – kai kažkas įtartino vyksta pačiame miege. Tą ne visada pastebi pacientai, bet pastebi jų artimieji – žmogus dažnai trumpam prabunda arba miego metu skleidžia neįprastus kvėpavimo garsus, gali šaukti, kalbėti, trūkčioti jo galūnės ar žmogus net išlipa iš lovos.
Šiuos sutrikimus atitinkamai vadiname nakties pradžios arba vidurio nakties nemiga.
Būna atvejų, kai prabundama naktį ir paskui užmigti nepavyksta. Arba žmogus negali užmigti iš vakaro ir nemiega visą naktį. Šiuos sutrikimus atitinkamai vadiname nakties pradžios arba vidurio nakties nemiga, dėl ko surenkama per mažai miego ir juntamas nuovargis bei dirglumas.
– Pačiam stebėti savo miegą svarbu?
– Taip. Šiais laikais žmonės turi nemažai išmaniųjų įrenginių – apyrankių, laikrodžių ir dėl to kartais miego rodikliai sekami perdėtai. Į mus kreipiasi žmonės, kurie objektyviai neturi skundų, bet matydami, kad jų laikrodis parodė, pavyzdžiui, nepakankamą gilaus miego procentą.
Aš nesu prieš išmanias technologijas, jos kartais labai pagelbsti ir suteikia papildomos informacijos, bet kartais sukelia ir nepagrįstą nerimą. Savęs reikia paklausti objektyviai: kodėl miegas netenkina ir kodėl nesuteikia poilsio?
– Kas vyksta miego laboratorijoje? Kiek suprantu, norint diagnozuojant tam tikrus miego sutrikimus žmonės čia guldomi tam, kad jūs įvertintumėte jų miegą? Tariant paprasčiau – guliesi į ligoninę pamiegoti.
– Nėra griežtai apibrėžta, į kokį specialistą dėl miego sutrikimų žmogus iš pat pradžių gali kreiptis: šeimos gydytoją, pulmonologą, psichiatrą ar neurologą, tačiau pagalba bus tikslingesnė konsultuojantis su miego srityje besispecializuojančiu ir miego laboratorijoje dirbančiu gydytoju.
Viskas prasideda nuo konsultacijos ir pokalbio su pacientu. Tada sprendžiama, ar reikia keliauti toliau.
Pradžioje būna išsiaiškinami skundai, miego higienos ypatumai, gretutiniai miegą ar jo ritmą galintys trikdyti veiksniai, taip pat duodama užpildyti su konkrečiais miego sutrikimais susijusius klausimynus.
Tada, priklausomai nuo situacijos ir atlikus būtinus tyrimus (širdies būklės ištyrimas, įvertinamas ūgis, svoris, neurologinis ištyrimas, jei reikia – papildomi kraujo ir vaizdiniai tyrimai) sprendžiama, ar reikia specializuotos miego sutrikimo diagnostikos.
Jei taip – žmogus guldomas į vadinamąjį miego tyrimo kabinetą ir specialiu aparatu – polisomnografu – tiriamas jo nakties miegas. Aparatas registruoja įvairius gyvybinius signalus miego metu – smegenų aktyvumą, pagal kurį sprendžiame apie miego stadijas, prabudimus, taip pat registruojama širdies veikla, kvėpavimas, galūnių judesiai, deguonies įsisotinimas.
Būna, kad žmonės sako: ar aš turėsiu miegoti su visais tais laidais, kai mano miegas ir taip sutrikęs?
Jei įtariama, kad naktį vyksta epilepsijos priepuoliai, pacientas lunatikuoja ar atlieka kitus neįprastus veiksmus– jį nakties miego metu ir filmuojame.
Būna, kad žmonės sako: ar aš turėsiu miegoti su visais tais laidais, kai mano miegas ir taip sutrikęs? Išties, kartais ši diagnostika gali pasirodyti per daug invazyvi ir trikdanti miegą, todėl vis bandoma ją tobulinti – kad kuo mažiau įsiterptų į žmogaus nakties miegą.
Naudojame ir specialius laikrodukus - aktigrafus, kuriuos žmogus turi dėvėti maždaug dvi savaites iki atvykimo miego diagnostikai. To reikia, kad matytume kaip atrodo jo rimtas, kada jis užmiega, kada pabunda, kokia miego higiena, ar miegas reguliarus.
Polisomnografija dažniausiai neatliekama pacientams, kurie skundžiasi užmigimo pradžios nemiga, nes jei žmogus ir taip nemiega, jis miego laboratorijoje su aparatūra taip pat neužmigs. Šiuo atveju reikia kitais būdais aiškintis nemigos priežastis ir bandyti jas koreguoti.
Miego laboratorijoje atliekame ir daugiau tyrimų. Vienas iš jų – sudėtinis miego latencijos testas, kurio metu siekama įvertinti, kiek dieną žmogus yra mieguistas ir ar normali jo miego struktūra. Šį tyrimą atliekame, kai įtariame narkolepsiją bei kitus mieguistumo sutrikimus.
– Belaukdama pokalbio su jumis kaip tik apie narkolepsiją skaičiau internete ir iš karto kilo klausimas – ar kiekvienas nevaldomas miego priepuolis yra šios ligos požymis?
– Tikrai ne. Narkolepsijai iš tiesų yra būdingos nevaldomos miego atakos, bet jos neturi būti kartą per gyvenimą, o besikartojančios. Todėl diagnozuojant šią ligą turime atmesti kitas priežastis.
Mieguistumas, tarkime, gali kilti nuo lėtinio miego trūkumo. Gal žmogus naktį miega tik po kelias valandas arba gula ir keliasi nereguliariomis valandomis ir taip atsiranda nuolatinis miego trūkumas? O gal taip nutiko po bemiegės nakties?
Dar viena priežastis – mieguistumas dieną apima dėl nakties miego metu vykstančių kitų sutrikimų, tarkime, kvėpavimo. Kai stoja kvėpavimas – sumažėja deguonies koncentracija kraujyje ir smegenys gauna signalą, kad reikia prabusti.
Dar viena priežastis – mieguistumas dieną apima dėl nakties miego metu vykstančių kitų sutrikimų.
Būna, kad naktį pacientams tai nutinka kas minutę ar kas pusę minutės. Todėl kvėpavimo pauzės lemia nuolatinį miego trūkumą, o tada smegenys tikrai būna visiškai nepailsėjusios ir dieną juntamas mieguistumas.
– Kalbant apie narkolepsiją, esate minėjusi, kad ypač jauniems žmonėms ji diagnozuojama per vėlai.
– Taip, todėl apie tai labai svarbu kuo daugiau kalbėti. Narkolepsija yra reta neurologinė liga. Vertinant jos paplitimą ir remiantis kitų šalių duomenimis, ji svyruoja apie 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Vadinasi, Lietuvoje sergančiųjų ja turėtų būti apie kelis tūkstančius, tačiau kol kas tiek diagnozavę neturime. Šią ligą svarbu diagnozuoti, nes ji turi gydymą.
Ligos pradžia yra jauname amžiuje, liga turi kelis vadinamuosius pikus. Vienas – vaikams ir paaugliams, kitas pikas – ji pasireiškia maždaug 30–40 metų amžiaus žmonėms.
Kalbant apie narkolepsijos simptomus, be nevaldomo mieguistumo jai būdingi vadinamieji raumenų silpnumo epizodai – katapleksija. Jie gali pasireikšti ryškių emocijų fone – žmogui labai supykus ar apsidžiaugus. Tada jaučiamas staigus raumenų silpnumas, per kelius linksta kojos, nusvyra galva arba iš viso pacientai suglemba ir nukrinta.
Šiai ligai būdingas ir miego paralyžius, kai nakties miego metu žmogus būna atsibudęs, bet negali pajudinti kūno, mato ryškius tikroviškus vaizdinius.
Tokie yra pagrindiniai simptomai.
Tačiau iš patirties matome, kad ligos diagnostika labai apsunkinta, nes net ir sveikatos specialistai sunkiai įtaria, diagnozuoja ir dažnai pacientas siunčiamas ne pas tuos specialistus, o miego laboratoriją pasiekia po kokių dešimties metų nuo simptomų pradžios.
Manau, kad žinią apie narkolepsiją verta skleisti net mokyklose. Jei paskutiniame suole sėdintis paauglys nuolat snūduriuoja ar miega arba pertraukų metu bekvatodamas su draugais suglemba ar nukrinta – gal ne visada taip yra dėl to, kad jis neišsimiegojęs arba per pamoką tingi sutelkti dėmesį? Gal čia yra narkolepsija?
– Miegą tyrinėja ir mokslininkai?
– Miego sritis dar besivystanti, nauja ir visiems patraukli, tad duomenų apie miegą daugėja įvairiomis kryptimis.
Kalbant apie bendras pasaulines tendencijas – mokslininkai bando atsakyti į klausimus apie visas miego funkcijas, sapnų mechanizmą ir reikšmę. Miegas, kurio metu sapnuojame, savo struktūra ir smegenų aktyvumu skiriasi nuo kitų miego stadijų.
Kalbant apie bendras pasaulines tendencijas – mokslininkai bando atsakyti į klausimus apie visas miego funkcijas, sapnų mechanizmą.
Svarstoma, kad galbūt sapnus galima panaudoti kūrybiškumui, naujų idėjų generavimui. Ypač kalbant apie žmones, kurie moka sąmoningai sapnuoti – jie gali sapnus prisiminti, keisti jų siužetą bei sugalvoti naujų idėjų, tad šį potencialą reiktų išnaudoti.
Taip pat yra žinoma ir neurologinių ligų, kurių vieni pirmųjų simptomų yra sutrikęs miegas. Jei vidutinio amžiaus žmogus nakties miego metu neįprastai elgiasi, išgyvena sapną – mušasi, šaukia, judina galūnes – kyla įtarimas dėl sutrikusios miego ir būdravimo procesų kontrolės smegenyse ir tai gali būti vienas pirmųjų Parkinsono ligos ar demencijos požymių.
Tokių rizikų turintys pacientai yra labai stebimi, ieškoma būdų, kaip anksti diagnozuoti neurologines ligas, įsiterpti į jas.
Mūsų neurologijos klinikos su miegu susijusi mokslinė grupė tyrinėja miego-būdravimo ritmo arba cirkadinio ritmo pokyčius sergant įvairiomis neurologinėmis ligomis bei ieško galimų jų korekcijos būdų.
2017 metais Nobelio medicinos premija buvo suteikta už atradimą, kad atskiros kūno ląstelės (riebalų, plaukų, kepenų) irgi turi savo vidinius laikrodukus, kurie kartu su pagrindiniu biologiniu laikrodžiu smegenyse padeda reguliuoti atskirų organų sistemų veiklą. Tad mūsų grupė tiria, kaip šie molekuliniai miego būdravimo rimtai yra susiję su įvairiomis neurologinėmis ligomis – galvos smegenų insultu, Parkinsono liga, epilepsija, taip pat kaip juos koreguojant galima gydyti pagrindines neurologines ligas.
Pavyzdžiui, net ir atliekant paprastas intervencijas – keičiant ligoninės palatų apšvietimą, reguliuojant atsigulimo, atsibudimo, dienos pogulių bei fizinio aktyvumo laiką – galima pagerinti pacientų atsistatymą po patirto galvos smegenų insulto.
– Gydytoja, kas yra gili miego fazė? Ar tai reiškia, jei tuo metu į mūsų namus kas nors brautųsi – mes nieko nejustume? Koks gilus yra miegas?
– Nebūtinai. Tai, ką mes vadiname giliu miegu arba – moksliškai – lėtųjų bangų miegu, yra trečioji miego stadija. Taip, tuomet labiau nurimsta mūsų gyvybiniai signalai, tačiau kiek giliai žmogus miega – tai gana individualu.
Beje, tuo mes ir skiriamės nuo gyvūnų, kurie neturi tiek daug lėtojo miego, jie įpratę būti tarsi savisaugos režime.
Pavyzdžiui, kūdikius auginančios mamos irgi nemiega taip giliai, nes yra budintis režimas. Suveikia savisaugos mechanizmas – kad ne toks gilus miegas mus apsaugo geriau.
– Minėjote, kad mokslas tyrinėja ir sapnus. Yra atsakymas į klausimą, kodėl sapnų mes neprisimename?
– Mes prisimename sapnus, bet nebūtinai prisimename tai, ką iš tiesų sapnuojame. Nemažai žmonių gali pasakyti ką sapnavo, pildo sapnų dienoraščius, atsibunda naktį ir gali užrašyti. Bet taip, tai atskira sritis ir ją išties tyrinėja mokslininkai.
Mes prisimename sapnus, bet nebūtinai prisimename tai, ką iš tiesų sapnuojame.
Jų nuomone, tai, ką mes atpasakojame, gali būti tik sapno interpretacija, nebūtinai tai, ką mums pasakė smegenys. Tai gali būti susiję ir su prieš tai buvusiu emociniu kontekstu. Mokslininkai mato tam tikrų smegenų veiklos pokyčių, kurie įvyksta sapno metu, nes jie gali realiuoju laiku atlikti smegenų veiklą registruojančius vaizdinius tyrimus. Ši sritis labai įdomi, bet mokslas atsakė dar į mažai klausimų.
– Kokia turėtų būti mūsų miego higiena, miego rutina?
– Ji yra labai svarbi, kartais net leidžianti išvengti specifinio gydymo vaistais. Pirmasis ir esminis principas – reguliarumas. Turime išlaikyti reguliarų ėjimą gulti ir atsikėlimo laiką, jeigu nedirbame pamaininio darbo.
Net ir laisvadieniais miegoti ir keltis reiktų panašiu laiku, kaip darbo dieną. Laikantis reguliarumo užtikrinamas pakankamas nakties miegas, tai padeda smegenimis žinoti, kada reikia nubusti, kada užmigti.
Kitas svarbus dalykas – miego trukmė. Ji gali skirtis pagal amžių, bet vidutinė miego trukmė 40–50 metų amžiaus žmogui yra 7–8 valandos. Žinoma, poreikiai yra individualūs – kitiems neužtenka ir devynių valandų, o kiti puikiai funkcionuoja miegodami šešias valandas.
Kelias valandas prieš miegą svarbu vengti įvairių stimuliuojančių veiksnių, nes tai suaktyvina smegenis ir trukdo joms atsipalaiduoti. Reiktų vengti kofeino, nikotino, alkoholio, buvimo prie ekranų, o taip pat stiprių emocijų. Nenusinešti į lovą neramių minčių.
Svarbi miegamojo aplinka, kuri neturi būti apkrauta papildomais dalykais. Miegamajame pilnai pakanka baldo, ant kurio miegate, spintelės ir paprasto tradicinio žadintuvo. Būtų gerai šalia iš viso neturėti jokių išmaniųjų įrenginių, nes jie skleidžia garsus, vibruoja.
Temperatūra miegamajame turėtų būti apie 19 laipsnių, kambarys – išvėdintas, apsaugotas nuo šviesos, triukšmo, nuo kitų dirgiklių.
Kalbant apie miegą svarbus ir dienos gyvenimas – kaip mes nugyvename dieną, tą mes nusinešime į naktį. Visus įspūdžius. Jei per dieną patiriame daug įtampos, streso – miegas gali būti paviršinis, negilus. Dienos įtampa turi būti kontroliuojama, o jei ji nekontroliuojama, nevaldoma – galbūt reikia ieškoti ir psichoterapinės pagalbos.
Kalbant apie miegą svarbus ir dienos gyvenimas – kaip mes nugyvename dieną, tą mes nusinešime į naktį.
Reguliarumas svarbus ne tik einant miegoti ir pabundant, tačiau visą dieną – laikytis darbo ir poilsio režimo, tvarkingai maitintis, pabūti natūralioje šviesoje, ypač pirmoje dienos pusėje, reguliariai pajudėti.
– Apibendrintai: jei žmogus jaučia, kad jo miegas nėra kokybiškas, jis nepailsi, tuomet visų pirma reiktų susitvarkyti miego higieną? Jei tai nepadės – tuomet kreiptis ir į gydytojus?
– Taip. Kartais žmonės sako: pabandžiau kelias dienas ir nepavyko. Tačiau bet kokiam naujam refleksui, pokyčiui įsiminti ir suteikti teigiamą poveikį reikia bent kelių savaičių.
