Savo interesų deklaracijoje, pateiktoje prieš dalyvaujant 2012 m. Seimo rinkimuose, V.Uspaskichas su sutuoktine Jolanta Blažyte nurodė paskolinęs 25 mln. litų savo valdytoms įmonėms, kurias šių metų pradžioje politikas perleido vaikams.
Didžiausia suma – 19 mln. litų – paskolinta koncernui „Vikonda“. 2008-ųjų gruodį koncernui Uspaskichų šeima davė 3,6 mln. litų, 2009-ųjų liepą ir V. Uspaskichas, ir jo žmona koncernui paskolino po 6,4 mln. litų, o tų pačių metų lapkritį jie kartu paskolino dar 2,7 mln. litų.
Stambią paskolą gavo ir įmonė „Krekenavos pašarai“, jai 2010-ųjų kovą V. Uspaskichų šeima paskolino 4 mln. litų. 900 tūkst. litų – paskola 2011-ųjų kovą teko „Kėdainių aruodams“.
Tuomet, kai buvo suteiktos paskolos visos šios bendrovės priklausė V.Uspaskicho šeimai. Šiuo metu bendroves jau valdo nebe pats politikas, o jo vaikai.
Skolinti buvo verta
Aiškėja, kad savo vardu paskolas verslui V.Uspaskichas teikė ne šiaip sau. Tokiu būdu galėjo būti teisėtu būdu siekiama sumažinti ir verslui, ir asmeniui tenkančių mokesčių naštą
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus fiziniam asmeniui labiau apsimoka pinigus paskolinti savo bendrovei, nei investuoti į jos įstatinį kapitalą.
Paskolinus pinigus bendrovei, savininkui mokamos palūkanos mažina bendrovės apmokestinamąjį pelną, be to, jos neapmokestinamos ir pajamų mokesčiu. Investavus į įstatinį kapitalą beliktų išsimokėti dividendus, kurie nemažina pelno mokesčio ir yra apmokestinami pajamų mokesčiu ir netgi privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, aiškina VMI.
Šią landą vengiant mokesčių įžvelgė ir premjero A.Butkevičiaus suburta darbo grupė. Jos vadovas Stasys Jakeliūnas 15min.lt teigė, kad dėl to valstybės biudžetas praranda pajamas.
„Tokiu būdu teikdamas paskolas įmonėms ilgiau nei metams fizinis asmuo gauna daugiau neapmokestinamų pajamų, o įmonė nusirašo tas išlaidas į neapmokestinamas ir moka mažiau pelno mokesčių. Tai yra abipusė pseudonauda tiek fiziniam asmeniui, tiek jo ar jo draugo įmonei, o valstybės biudžetas pralaimi“, – įsitikinęs S.Jakeliūnas.
Tiesa, konkrečiai pasakyti, kokią sumą mokesčių valstybė gautų, jei ši spraga būtų panaikinta, mokesčių reformą rengusios darbo grupės vadovas pasakyti negalėjo.
Pasak jo, to apskaičiuoti praktiškai neįmanoma, nes ne visi Lietuvos gyventojai deklaruoja pajamas ir turtą.
V.Uspaskichas čia turi savo interesų ir gali į tai reaguoti atitinkamai, - pripažįsta S.Jakeliūnas.
„Iš pavienių atvejų rinkoje mes girdime, kad taip elgiamasi, todėl reikia žiūrėti iš esmės. Nesakau, kad čia kažkas sukčiauja, nes toks būdas vengti mokesčių yra legalus. Čia yra ne tų, kurie teikia tas paslaugas problema, kad jie naudojasi šia legalia galimybe, o politikų – kad neužkerta tam kelio“, – įsitikinęs S.Jakeliūnas.
Jis pripažino, kad yra ir politikų, kuriems šios pataisos būtų nenaudingos asmeniškai, tačiau mokesčių pakeitimus rengusios grupės pirmininkas tikino pats asmeniškai jų klausimų dėl siūlymo nesulaukęs.
„V.Uspaskichas čia turi savo interesų ir gali į tai reaguoti atitinkamai, bet pirmadienį konkrečiai kalbos apie šį pasiūlymą nebuvo“, – teigė S.Jakeliūnas.
Kritikuoja visą paketą
Pats V.Uspaskichas kalbėdamas su 15min.lt pareiškė, kad jam nepatinka visas darbo grupės pateiktas pasiūlymų dėl mokesčių sistemos reformos paketas. Pasak „darbiečio“ pasiūlymai ne tik neužtikrina Lietuvos konkurencingumo tarptautinėje rinkoje, bet ir prieštarauja pačios Vyriausybės programos nuostatoms.
„Visi pasiūlymai nesubalansuoti, švelniai tariant“, – teigė jis.
Politiko teigimu, netinkamas ir siūlymas apmokestinti iš įmonių grąžinamų paskolų gaunamas pajamas. Tiesa, konkrečiau paaiškinti, kodėl šis siūlymas jam atrodo ydingas, V.Uspaskichas nesutiko.
„Pasaulyje tai yra normali praktika, pažiūrėkite į JAV, tada jums bus visiškai aišku. Aš nenoriu kalbėti apie tai, nes žinau, kaip jūs parašysite. Juk jūs rašote viską atvirkščiai apie mane, apie įmones. Jums nereikia rašyti apie valstybę, apie investicijų pritraukimą. Jums tik intrigos svarbu“, – kaltinimų žiniasklaidai pažėrė V.Uspaskichas ir tuoj pat nutraukė pokalbį atsiprašydamas, kad skuba į frakcijos posėdį. Vėliau V.Uspaskichas telefonu nebeatsiliepė, todėl nepavyko išsiaiškinti, kokio dydžio palūkanas jam moka kredituotos vaikų valdomos įmonės.
Kurs savo darbo grupę
Liedami nepasitenkinimą Vyriausybės darbo grupės pasiūlymais „darbiečiai“ ketvirtadienį patys subūrė darbo grupę, kuri turės išanalizuoti ir pateikti savo siūlymus šalies mokesčių sistemos pertvarkai. Jai vadovaus parlamentarė Virginija Baltraitienė.
„Nekalbėdamas apie kitus pasiūlymus, kuriuos dar analizuojame, jau dabar galiu pasakyti, kad mums visiškai nepriimtinas siūlymas netaikyti PVM lengvatų būtiniausiems maisto produktams bei apmokestinti palūkanas. Taip pat labai rimtai diskutuosime dėl investicijų apmokestinimo. Kyla klausimų dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio. Be to, pasiūlymuose nepamatėme mūsų svarbiausio įsipareigojimo — dėl minimalios algos tolesnio didinimo.
Taip pat yra eilė pasiūlymų, išdėstytų Darbo partijos programoje, kurių ši darbo grupė neanalizavo, pavyzdžiui, diferencijuotas prekybos plotų apmokestinimas turgui, mažoms saloninėms parduotuvėms ir didiesiems prekybos centrams. Visus šiuos pasiūlymus ir pastabas artimiausiu metu mes pristatysime koalicijos partneriams“, — sakė V. Uspaskichas.
V. Baltraitienė žada pirminę mokesčių reformos analizę pateikti jau kitą savaitę.
Saviems - tik be procentų
Kitas Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas savo interesų deklaracijoje nurodo suteikęs paskolų už 850 tūkst. litų. Deklaracijoje politikas nenurodo kam yra paskolinęs pinigų, tačiau paklaustas į vatą nevyniojo.
„Kam paskolinęs esu? Mergoms“, – juokėsi vienas turtingiausių šios kadencijos parlamentarų. Pradėjęs kalbėti rimtai B.Bradauskas pripažino, kad ir jis yra suteikęs paskolą verslui, kurio akcininkas yra jis pats. Tiesa, politikas pabrėžė savo verslui skolinantis tik nesitikėdamas jokių palūkanų.
Skolinti už 10 proc. palūkanas savo verslui tai be abejo yra mokesčių vengimas. Kalbos nėra, - mano B.Bradauskas.
„Aš esu paskolinęs 350 tūkst. litų savo įmonei, kuri užsiima žuvininkyste, dėl to, kad jis vos vos galą su galu suduria. Tai tam, kad nebankrutuotų, kad darbo vietos būtų išsaugotos bent kol parduosime tą ūkį. Skola yra be jokių palūkanų tik su viltimi, kad kažkada atsiimsime“, – pripažino B.Bradauskas.
Politikas tikino pritariantis mokesčių gaires rengusios darbo grupės pasiūlymui neleisti savo įmonėms skolinti su palūkanomis.
„Tai yra visiškai nepriimtina. Jei skolini savoms įmonėms už palūkanas, tai čia įtarimas visada bus. Reikia skolinti nebent už tokias pat palūkanas, kaip bankai – 1 proc., pavyzdžiui. O skolinti už 10 proc. savo verslui tai be abejo yra mokesčių vengimas. Kalbos nėra“, – teigė jis.
Dar 400 tūkst. litų B.Bradauskas nurodo paskolinęs savo dukterėčiai, besistatančiai namai, tačiau ir iš jos politikas nesitiki jokių palūkanų.
K.Leontjeva: palūkanų apmokestinti nereikia
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva vienintelė iš premjero suburtoje darbo grupėje dirbusių ekonomistų pasisakė prieš palūkanų apmokestinimą.
„Aš nemanau, kad asmenims teikti paskolas verslui yra ydinga praktika. Instituto pozicija yra tokia, kad kol mokesčiai yra dideli Lietuvoje, tol verslas sieks visais legaliais ir net nelegaliais būdais jų išvengti. Vieni traukiasi į šešėlį ir apskritai nemoka mokesčių, kiti randa tokių taisyklių. Manau, kad panaikinus šią galimybę, tų būdų vis tiek atsiras. Pagrindinė problema vis tiek yra per dideli mokesčiai“, – teigė K.Leontjeva.
Pasak jos, Lietuvos noras riboti fizinių asmenų galimybes kredituoti įmones nemokant mokesčių yra keistas, nes šiuo metu kitos šalys kovoja su ES nurodymais įvesti šį suvaržymą.
„Kai kurios įmonės sunkiai gali pasiskolinti iš bankų, o čia jos turi galimybę gauti paskolas iš asmenų, o šiems irgi naudinga skolinti, nes irgi gali turėti mokestinės naudos. Tai yra tik sveikintina, kad įmonės gali pasiskolinti ir investuoti į gamybą, o paskui plėsti verslą. Jei tai bus uždrausta, tai įmonės arba ras kitą būdą apeiti mokesčius, arba mažiau skolinsis ir investuos“, – įsitikinusi ekspertė.
Ji teigė besitikinti, kad politikai į kai kuriuos darbo grupės jiems pateiktus siūlymus reaguos kritiškai ne vien dėl savo asmeninio išskaičiavimo, bet suvokdami, kad suteikti daugiau laisvės investuoti nėra nieko bloga.
