Bent jau taip pažadėjo bylą tiriantis prokuroras Justas Laucius, šią savaitę Seimo laikinajai komisijai aiškinęs, kodėl prokurorai siekia atimti teisinę neliečiamybę iš Darbo partijos pirmojo vicepirmininko Vytauto Gapšio. To birželio mėnesį paprašė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
V.Gapšys yra ne tik pirmasis Darbo partijos vicepirmininkas, bet ir šios partijos rinkimų štabo vadovas. Gegužę STT pareigūnai krėtė V.Gapšio namus ir kabinetą Seime. V. Gapšys neigia, kad tiesiogiai savo ir kitų naudai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė 25 tūkst. eurų kyšį.
Jei teisme prokurorams pavyktų įrodyti V.Gapšio kaltę, jam grėstų iki aštuonerių metų nelaisvės. Tačiau nuo tokios grėsmės V.Gapšį saugo parlamentaro teisinė neliečiamybė – prokurorai parlamentarą gali apklausti tik kaip specialųjį liudytoją.
Ar atiduoti V.Gapšį Temidei, pavesta išsiaiškinti Laikinajai Seimo tyrimo komisijai. Trečiadienį prokuroras J.Laucius parlamentarams dvi valandas pasakojo apie byloje užfiksuotus įvykius
„Tokie V.Gapšio veiksmai, kurie įvardinti GP kreipimesi Seimui, turi ganėtinai aiškių sunkių korupcinių nusikaltimų požymių, kurie BK įvardijami kaip didelės vertės kyšininkavimas ir didelė prekyba poveikiu“, – sakė Generalinės prokuratūros prokuroras J.Laucius.
Pats V.Gapšys savaip aiškina jam keliamus įtarimus ir sako nė nemanąs atsisakyti parlamentaro teisinės neliečiamybės, kad savo nekaltumą galėtų įrodinėti teisiniu keliu.
„Seimo nario yra toks darbas – bendrauti su piliečiais, bendrauti su atstovais verslo, profsąjungų, bet tai nėra nusikaltimas“, – tikino V.Gapšys.
Laikinosios komisijos pirmininkas Kęstas Komskis sako, kad prokuroras informavo apie įvairiose vietose operatyvininkų užfiksuotus V.Gapšio ir „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio pokalbius, kai Seime buvo svarstomas klausimas dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos, balsuojama dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų. K.Komskis sako sieksiąs įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja minėtieji pokalbių įrašai, patikrinti jų turinį. Beje, R.Kurlianskio advokatas yra sakęs, kad politikai patys ieškodavę ryšių su „MG Baltic“ viceprezidentu.
„Mums aiškino, kad yra 9 ar 10 įrašų, kad buvo sekama. Mes norėtumėme bent vieną epizodą, kad įrodytų, apie kuriuos buvo kalbama ir prašoma atimti neliečiamybę V.Gapšio“, – sakė Seimo Laikinosios komisijos pirmininkas K.Komskis.
Opozicijos atstovas šioje komisijoje konservatorius Kęstutis Masiulis sako, kad V.Gapšys turėjo, bet nepateikė įrodymų, kad jam iškelta byla – politinė arba kad su juo siekiama susidoroti.
„Prokuroro argumentai vieninteliai, kurie egzistuoja. Ir tie argumentai be galo svarūs pateikti, su epizodais, detaliai papasakojo, kiek jau Seimo nariams reikėtų“, – teigė K.Masiulis.
Komisijos pirmininkas K.Komskis ateinančią savaitę ketina susitikti su generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu – reikalaus pateikti jam garso įrašus.
„Mes dirbame su visiškai slapta informacija, gal pasakys, kad tik komisijos pirmininkas gali išklausyti“, – svarstė Seimo Laikinosios komisijos pirmininkas K.Komskis.
K.Komskis sako ketinąs taip pat reikalauti, kad generalinis prokuroras pasiaiškintų ir dėl teisėsaugos veiksmų visos valdančiosios koalicijos atžvilgiu, o tai jau viršytų šios komisijos įgaliojimus.
Pasakyti, kad šita dauguma bloga, visa korumpuota. Tai mes ir žiūrime, ar tikrai taip yra ir kam tai naudinga. Ar tai ne persekiojimas, ar nežaidžiama politinių žaidimų, – sakė K.Komskis.
„Meta kaltinimus visai daugumai. Tai reiškia, kad kažkam tas naudinga, kad pažeminti, sutrypti? Pasakyti, kad šita dauguma bloga, visa korumpuota. Tai mes ir žiūrime, ar tikrai taip yra ir kam tai naudinga. Ar tai ne persekiojimas, ar nežaidžiama politinių žaidimų“, – sakė K.Komskis.
Čia tenka priminti, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ arba jos lyderiai jau yra procesiniai dviejų bylų dalyviai. 2015 gruodį „Tvarkai ir teisingumui“, kaip juridiniam asmeniui, buvo pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. Šių metų kovą generalinis prokuroras kreipėsi į Europos parlamentą, kad šis panaikintų partijos lyderio europarlamentaro Rolando Pakso teisinę neliečiamybę. Teisėsauga nori R.Paksui pareikšti įtarimus dėl prekybos poveikiu. K.Komskis yra pirmasis R.Pakso pavaduotojas partijoje. Dabar K.Komskis vadovauja komisijai dėl V.Gapšio teisinės neliečiamybės panaikinimo, o V.Gapšys jau kartą nuteistas Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje.
„Yra du tipiniai Seimo nario elgesio pavyzdžiai. Vieną demonstruoja E.Masiulis, kuris gavęs dėmę ant savo Seimo nario munduro, iš karto atsisakė Seimo nario mandato ir aiškinasi teisiniu keliu, kas kaltas, o kas nekaltas. Ir yra visiškai priešingas veikimo būdas, toks, kokį mėgsta ir Lietuvoje įtvirtino V.Uspaskichas, dabar tai tęsia V.Gapšys, kai ne tik dėmė yra ant munduro ar dvi dėmės, ar trys, bet kai visas esi išsivoliojęs ir sunku pamatyti dar ką nors išskyrus dėmę. Nepaisant to, žmogus ir toliau slepiasi už Seimo nario neliečiamybės. Tai šiuo atveju, V.Gapšys diskredituoja Seimą, norėjau sakyti, diskredituoja savo Darbo partiją, bet nesakysiu to, nes ten jau nėra ką diskredituoti“, – aiškino LRT.lt vyriausiasis redaktorius Vladas Laučius.
Seimo nariui V. Gapšiui iš tiesų yra dėl ko baimintis. Jei Seimas nutartų panaikinti jo teisinę neliečiamybę ir prokurorai surinktų įrodymų dėl korupcinių susitarimų su „MG Baltic“, V.Gapšys turėtų stoti prieš teismą antrą kartą, todėl nebegalėtų tikėtis švelnesnės bausmės.
„Nebus galima taikyti Baudžiamojo įstatymo nuostatų, kur pasakyta, kad pirmą kartą teisiamiems asmenims už tam tikro pobūdžio lengvesnes nusikalstamo pobūdžio veikas, kaip ten sakoma, įprastai neskiriamas laisvės atėmimas. Tai „įprastai neskiriamas“ jau formaliai taikyti nebus galima. O teismas, parinkdamas bausmės dydį, jau, žinoma, turės atsižvelgti, kad tų švelnesnių bausmių paskyrimas nelabai daro žmogui įtakos, nelabai vaidmenį vaidina ir greičiausiai reikia griežtesnių priemonių“, – sakė VU teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas Remigijus Merkevičius.
V.Gapšiui gresia iki aštuonerių metų nelaisvės. Dėl jo likimo Seimas planuoja balsuoti rugsėjo 15 d. Tuo metu prokuroras prasitarė, kad V.Gapšys – ne paskutinis parlamentaras, šioje byloje patekęs į teisėsaugos akiratį.
„Klausimų, į kuriuos galėtų atsakyti šios kadencijos Seimo nariai, GP turi ir manau, kad juos bus pabandyta užduoti ir prašant į juos atsakyti artimiausiu metu“, – tikino Generalinės prokuratūros prokuroras J.Laucius.
