Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) išklausė valstybės institucijų informaciją dėl padėties Baltarusijoje.
Ją parlamentarams pateikė saugumo tarnybos – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas.
Stebi situaciją
Uždarame posėdyje taip pat dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis vėliau žurnalistams Seime sakė, kad Aliaksandras Lukašenka rugpjūtį buvo įsakęs sustiprinti Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų dislokavimą šalia Lenkijos ir Lietuvos sienų.
„Be įprastinių pratybų, kurios vyksta paprastai Gožos poligone ir kitur netoli mūsų sienos, buvo tuo metu ir papildomi pajėgumai. Šiuo metu šita dalis, šios pratybos ir karinis aktyvumas šalia sienų būtent per šį aspektą yra sumažėję vėl. Grįžta maždaug į normalią – karinis parengimas vyksta normalia eiga. Dabar yra vykstančios pratybos, vadinamos „Slavianskoje bratstvo“, kur dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos kariai. Jos yra tradicinės, nors mastas yra šiek tiek didesnis. Tačiau jos yra pratybos ir kažkokių rizikų iš tų pratybų mes tikrai nematome“, – nurodė krašto apsaugos ministras.
Pasak R.Karoblio, šiuo metu pastovaus Rusijos karių buvimo Baltarusijoje nėra, išskyrus dvi vietas nuo sovietinių laikų.
Esą nematyti ir ženklų, kad Rusijos pajėgos liktų Baltarusijoje po karinių pratybų „Slavianskoje bratstvo“.
„Bet iš tiesų Rusijos karinių pajėgų nuolatinis buvimas, jeigu būtų priimtas tas sprendimas, būtų tikrai didelis iššūkis ir mums saugumo prasme, tiek Latvijai, tiek Lenkijai, NATO visai. Ypač – Ukrainai, kadangi vėl Rusijos pajėgos būtų Ukrainai ir iš Šiaurės. Tada reikėtų papildomų sprendimų. Tačiau šiuo metu, kad konkrečiai vyktų tam pasiruošimai, mes nematome. <...>. Jeigu lieka dabartinis režimas Baltarusijoje, pažiūrėsime, koks bus tolesnis Rusijos ir Baltarusijos suartėjimas, koks Baltarusijos jungimasis į tą bendrą sąjungą ir konkrečiai kokia tai bus kaina, kurią ponas A.Lukašenka mokės Rusijai už būtent Rusijos paramą jam“, – komentavo jis.
R.Karoblis aiškino, kad integracija tarp Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybės ir Rusijos yra labai tampri, jie yra absoliutūs sąjungininkai. Ministras sakė, kad didelių abejonių dėl dabartinės Rusijos ir Baltarusijos integracijos nėra.
„Tik tiek, kad vėl ginkluotosios pajėgos yra atskirai, jos yra paprastai ir vykdo pratybas atskirai, ir vykdo mokymus, nežiūrint to, kad bendro vadovavimo ir valdymo grandinė jau yra“, – teigė jis.
R.Karoblis pabrėžė, kad jeigu Baltarusijoje daugėtų Rusijos kariuomenės, tai būtų naujas iššūkis NATO. Dėl to būtų priimami nauji sprendimai, taip pat – ir karinio planavimo srityje.
Dėl tranzito pokyčių nejusti
Seimo NSGK vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad komiteto posėdžio metu apie situaciją Baltarusijoje kalbėta keliais aspektais.
Anot jo, įvertinta vykstančių procesų dinamika, grėsmės Lietuvai karine, ekonomine, tranzito prasme, taip pat – ar Rusija nebando, o jeigu bando, kaip, pavogti revoliucijos Baltarusijoje rezultatus.
„Viena vertus, nereikia bijoti dėl kažkokių realių karinių grėsmių – tikrai nėra to. Labai daug yra parodomųjų aspektų karine prasme. Daug kas atitinka tam tikrą sezoniškumą, suplanuotų jau iš anksto pratybų scenarijus. Tik galbūt paaitrinama tam tikrais informacinio karo elementais“, – pasakojo L.Kasčiūnas.
Esminis klausimas, jo nuomone, kas ir kaip vyks, kai Rusija, išnaudodama padidėjusią A.Lukašenkos priklausomybę nuo jos, bandys įgyvendinti Baltarusijos absorbavimo scenarijų.
Kalbant apie Baltarusijos krovinių tranzitą per Lietuvą, L.Kasčiūno teigimu, buvo daug šnekų ir garsių pareiškimų.
„Bet vis tik, matote, ekonominė priklausomybė, tikrai nusistovėję ryšiai, labai stipri pozicija Klaipėdos uosto šia prasme, padidėsiantys kaštai alternatyvoms kol kas iš esmės neleidžia kalbėti apie kažkokius lūžius, pokyčius, kurie keistų situaciją“, – pabrėžė Seimo NSGK vicepirmininkas.
